Virtues and values as behaviour determinants

LTStraipsnyje nagrinėjama moralinių vertybių ir dorybių santykio problema. Atkreipiamas dėmesys, kad moralinių vertybių samprata susiduria su sunkiai sprendžiama jų privalomumo problema – kodėl būtina elgtis gerai. Pirmasis problemą suformulavo ir iškėlė L. Wittgensteinas savo Paskaitoje apie etiką. Tinkamo atsakymo neaptikta. Net ir brandžiausias R. M. Hare’o pasiūlytas sprendimas gėrio sąvokoje atskirti preskripcinę ir deskripcinę dalis nėra patenkinamas. Galbūt sprendimą galima rasti pasirėmus klasikine dorybių teorija. Atkreiptinas dėmesys, kad gėrio sąvoka, kai ji siejama su vertybėmis, iš tikrųjų vartojama analogine prasme. Pirminė gėrio prasmė siejama su asmeniu ir tik analoginiu būdu vartojama kalbant apie vertybes. Todėl, siekiant išsiaiškinti, nuo ko priklauso moralus žmogaus veikimas, tenka atsigręžti į asmens elgesį aiškinančią klasikinę dorybių teoriją. Ta analizė padeda suprasti moralaus elgesio privalomumą. Nagrinėjant vertybes atskirai be asmeniškumų, to privalomumo pagrįsti neįmanoma. Todėl moralinės vertybės turi būti nagrinėjamos tik dorybių teorijos kontekste. Kita vertus, vertybių analizė leidžia giliau suprasti dorybes.

ENArticle deals with the problem of the relationship between moral values and virtues. It should be noted that the concept of moral values is confronted with difficulties of trying to solve the problem of why moral values would be used in an absolute sense: why we ought to behave well and not to behave badly. Ludwig Wittgenstein was the first to raise and formulate this problem in his Lecture on Ethics. Nobody, however, has put forward any adequate solution thus far. In our opinion, even the most mature solution proposed by Hare, which discerns the prescriptive and descriptive aspects in the concept of good, is unsatisfactory. We consider that the solution could be found on the basis of the classical theory of virtues. It should be noted that the concept of good when it is associated with the values is actually used in the analogical sense. The primal meaning of good is associated with a person, and only in an analogous way it is used in the notion of value. Therefore, in order to understand the determination of a human moral action it is necessary, in the analysis of conduct, to turn to the classical theory of virtues. This analysis helps us to understand the obligation of human behaviour. Without relation to an individual it is impossible to justify the obligation of a moral value. Hence, moral values have to be investigated only in relation with the virtues. On the other hand, the analysis of value allows us to understand virtues more thoroughly.