Vasaros laiko taikymo poveikio psichikos sveikatai Lietuvoje analizė

LTPsichikos ligų prevencija yra vienas svarbiausių Lietuvos valstybės prioritetų (Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa, 2014). Vasaros laiko taikymo poveikis psichikos sveikatai Lietuvoje (jos platumoje) nėra tinkamai ištirtas, iki šiol neaišku, kaip tai veikia žmones, pirmiausia tuos, kurie serga psichikos ligomis. Todėl labai svarbu išanalizuoti vasaros laiko poveikį žmogaus organizmui, jo psichikai ir atsakyti į klausimą, kokio pobūdžio šis poveikis. Darbo tikslas – išanalizuoti vasaros laiko taikymo poveikį psichikos sveikatai Lietuvoje. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, tarptautinių ir nacionalinių dokumentų sisteminė ir lyginamoji analizė, anketinis metodas, statistiniai duomenų apdorojimo metodai (SPSS 21.0 for Windows). Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad šizofrenija sergantiems pacientams neigiamas poveikis stipresnis pavasarį, sergantiems šizoafektiniu sutrikimu – vienodas ir rudenį, ir pavasarį, sergantiems dvipoliu afektiniu sutrikimu, kartotiniu depresiniu sutrikimu ir adaptacijos sutrikimu poveikis stipresnis rudenį. Vidinė desinchronozė, sukeliama laiko persukimo pavasarį ir rudenį, labiausiai kliniškai reiškiasi pirmą savaitę ir redukuojasi per 2–3 savaites. Persukus laiką psichikos ligoniai Lietuvoje paprastai skundžiasi miego sutrikimais. Neigiamu vasaros laiko taikymo poveikiu Lietuvoje dažniau skundžiasi sergantys dvipoliu afektiniu sutrikimu, pasikartojančiu depresiniu sutrikimu pacientai. Lyginant vyrus ir moteris statistiškai patikimai neigiamą laiko persukimo poveikį ir pavasarį, ir rudenį dažniau jaučia pacientės moterys.

ENThe prevention of mental disorders is one of the most important priorities of Lithuania (the Lithuanian Health Programme of the years 2014–2025, 2014). The impact of the applying of daylight saving time in Lithuania (Lithuanian Latitude) has not been sufficiently researched; up till now it is not clear how it affects people ill with mental disorders, first of all. Thus, it is crucial to analyse the impact of daylight saving time on human organism, his/ her psyche and answer the question of what nature this impact is. The aim raised in Paper – to analyse daylight saving time on mental health in Lithuania. In Paper the following research methods are used: the systemic and comparative analysis of scientific literature, international and national documents, the method of questionnare, statistical data processing methods (SPSS 21.0 for Windows). The results of the empirical research revealed that negative impact on the patients ill with schizophrenia is stronger in spring, on the patients ill with schizoaffective disorder it is equal both in autumn and spring, on the patients ill with bipolar affective disorder, recurrent depressive disorder and adjustment disorder it is stronger in autumn. Inner desynchronosis, caused by the changing of time in spring and autumn, is mostly clinically expressed during the first week and reduce in 2–3 weeks. After the change of time patients mostly complain about sleep disorders. The patients ill with bipolar affective disorder, recurrent depressive disorder more often complain about the negative impact of the applying of daylight saving time in Lithuania. Comparing men and women, female patients more often statistically reliably feel the negative impact of the change of time (both in spring and autumn).