Żmudzkie plakaty z wizerunkiem złamanego krzyża z 1862 roku - w sprawie modelu ich edycji

LT1861 m. vasario 27 d. rusų kazokams išvaikant lenkų patriotinę manifestaciją Varšuvoje žuvo 5 žmonės, nukrito manifestantų neštas kryžius, kuris lūžo į dvi dalis. Sulaužyto kryžiaus istorija tapo simboline ir ji susilaukė aido pažymint tragiško įvykio Varšuvoje metines 1862 m. Žemaitijoje. Tų metų pavasarį ir vasarą net keliose Kauno gubernijos vietovėse, Raseinių ir Šiaulių pavietuose („ujezduose“), ant bažnyčių durų ar išorinių sienų buvo prilipdyti ranka piešti patriotiniai plakatai su nulaužto kryžiaus simboliu ir lietuviškais prieš rusų valdžią nukreiptais užrašais, kuriuos galima priskirti žemaičių dialektui. Žandarai plakatus operatyviai nuplėšė, tačiau nei jų autoriaus, nei platintojų jiems nepavyko nustatyti. Išlikusi carinių valdininkų susirašinėjimo bei kita medžiaga, o taip pat keli išlikę plakatų egzemplioriai sudarė šaltinių pagrindą autorės atliktam detalesniam tyrimui, kuris parodomas platesniame istoriniame kontekste. Pateikus esminių įvykių istoriją svarstoma apie tai, kokia forma publikuoti išlikusią ikonografinę medžiagą, nes kai kas žinoma tik iš išlikusių kopijų ar ankstesnių publikacijų, o kai kurių plakatų užrašai – tik iš vertimų į rusų kalbą. Pateikiami keli galimi variantai, sąlyginai įvardijami kaip A, B, C modeliai. Aptariami jų pliusai ir minusai, galinčios iškilti problemos. Reiškiama nuomonė, kad išlikę plakatų originalai turėtų būti šaltinių publikacijos pagrindas, tačiau kaip papildomą medžiagą reikėtų skelbti ir XIX a. darytas plakatų užrašų kopijas (fragmentines) ar užrašų vertimus į rusų kalba, kaip jie yra išlikę šaltiniuose.