Literatūros kritika kaip moralinis aktas : (Rimvydo Šilbajorio straipsniai apie Icchoko Mero ir Antano Škėmos kūrybą)

LTStraipsnyje apžvelgiami iškilaus lietuvių literatūrologo Rimvydo Šilbajorio straipsniai, skirti rašytojams Škėmai ir Merui, ieškoma paties kritiko etinių ir estetinių pažiūrų formulės, jo kodo kaip reiktų skaityti ir suprasti modernią literatūrą. Remiantis literatūrologo naudotomis interpretacinėmis kryptimis, sekama meno kūrinio analizės ir etinių vertybių rekonstrukcijos pėdsakais Pirmiausia aptariamas meno vidinių dėsningumų tyrinėjimas, kuris Šilbajoriui buvo ypač svarbus ir kurio išaiškinimui jis pasitelkdavo net tik savo literatūrologinius instrumentus (dažnai – struktūralistinius), bet ir menininko intuiciją. Kitas straipsnio tikslas yra Šilbajorio gyvenimiškųjų pozicijų apibrėžimas, atskaitos taško, iš kurio žvelgiama į literatūrą, nustatymas. Kritikas laikomas vieninteliu autentišku krikščioniškojo egzistencializmo atstovu lietuvių literatūrologijoje; jo kūrybinį credo nusako jo žodžiai, pasakyti apie rašytoją Merą: „tikrovės atpažinimas kalboje iš esmės yra moralinis aktas”. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Meno kūrinio sandara; Etinės vertybės; Egzistencializmas, krikščioniškas; Ethical values; Christian existentialism.

ENThe article reviews articles - devoted to writers Škėma and Meras – by a prominent Lithuanian literary scholar Rimvydas Šilbajoris; the author looks for a formula of the critic’s own ethical and aesthetic attitudes, his code for reading and understanding modern literature. On the basis of interpretative directions utilized by the literary scholar, the author seeks to reconstruct steps of analysis of artistic works and ethical values. First of all, the author discusses internal regularities of exploring art, a particularly important field for Šilbajoris, which were explained not solely by utilizing literary tools (often structuralistic), but also by references to artistic intuition. The other goal of the article is to define Šilbajoris’ existential positions, identify the starting point, which is used to look at literature. The critic is considered to be the only authentic representative of Christian existentialism among Lithuanian literary scholars; his creative credo is summed up in the remark once made about writer Meras: “recognition of the reality in language is, in essence, a moral act”.