Rimvydas Šilbajoris - slavistikos profesorius

LTStraipsnio autorius Eugenijus Žmuida primena, kad 1947–1949 m. Vokietijoje R. Šilbajoris studijavo anglų ir prancūzų literatūrą, o JAV tapo slavistikos specialistu, dėstė ne tik rusų kalbą bei literatūrą, bet ir atstovavo visai Rytų Europos šalių dvasinei kultūrai. Moralinėms R. Šilbajorio nuostatoms nemažai įtakos turėjo didieji rusų rašytojai. E. Žmuida aptaria profesoriaus slavistikos darbus. Didžiausią dėmesį R. Šilbajoris skyrė aukso amžiaus rašytojams – Levui Tolstojui ir Fiodorui Dostojevskiui. Jų kūrybai analizuoti taikė formalistinius metodus, pasiūlė originalių įžvalgų. Pavyzdžiui, analizuodamas Nusikaltimą ir bausmę, R. Šilbajoris išryškino išcentriniais ratais besisukantį mechanizmą, kuriame kriminalinis įvykis išplėtojamas iki globalių metafizinių parametrų. Romane Karas ir taika atskiros detalės funkcionuoja kaip literatūrinės izotopijos, ženklinančios kūrinio meninį lygį, o visuma sudaro susikertančių nuorodų ir pasakojimo būdų tinklą.Reikšminiai žodžiai: Slavistika; Rusų formalizmas; Naujoji kritika; Rimvidas Šilbajoris; Slavistics; Russian formalism; New Criticism.

ENEugenijus Žmuida, the author of the article, reminds that in 1947–1949 Rimvydas Šilbajoris studied English and French literature in Germany. In the USA he became a specialist of Slavonic studies. Not only he taught the Russian language and literature, but also represented the spiritual culture of East European countries. The great Russian writers had a considerable influence on Šilbajoris’s moral attitudes. Žmuida analyses professor’s works on Slavonic studies. Šilbajoris paid his attention mostly to writers of the Golden Age: Lev Tolstoy and Fyodor Dostoevsky. He applied formalist methods to the analysis of their works and suggested some original insights. For instance, in the analysis of Crime and Punishment, Šilbajoris highlighted the mechanism that is turning on centrifugal wheels, in which a criminal event amplified to global metaphysical parameters. In the novel War and Piece separate details function as literary isotopes that mark the artistic level of the work, whereas the whole constituted a network of crossing references and ways of narrating.