Räumliche Integration des litauischen Nationalstaates im 20. Jahrhundert

LTStraipsnyje dėmesys fokusuojamas į Vilniaus ir Klaipėdos problematiką per šių miestų ir atitinkamų juos supančių regionų integravimo į lietuvių nacionalinę valstybę prizmę. Istoriškai žvelgiant abu regionai turėjo labai skirtingą istoriją. Glaustai priminus jų istorinę praeitį ir patekimo į Lietuvos valstybės sudėtį XX amžiuje peripetijas pereinama prie klausimo kaip teritorinė Klaipėdos ir Vilniaus integracija įvyko ir/ar tebevyksta Lietuvos žmonių sąmonėje. Čia atsižvelgiama ne tik į minėtų regionų skirtingas istorines tradicijas, bet ir į multietniškumą. Istoriškai taip jau susiklostė, kad nepriklausomos Lietuvos sudėtyje abu regionai vienu metu jai priklauso tik nuo 1990 m., nes sovietmečiu Lietuva nors ir turėjo savo sudėtyje Vilnių ir Klaipėdą, tačiau buvo praradusi suverenitetą. Sovietų Lietuvoje pokyčiai atsispindėjo keičiant gatvių pavadinimus po II pasaulinio karo ar statant naujus paminklus žymioms praeities asmenybėms, susijusioms su lietuvių kultūra ir istorija. Atkūrus nepriklausomybę 1990 m. iškilo nemažai klausimų kaip elgtis su daugiataučiu ir daugiakultūriniu paveldu Vilniuje ir Klaipėdoje. Detaliau aptariama būtent Klaipėdos patirtis, kai vienaip ar kitaip bandoma integruoti ir vokišką kultūrinį paveldą į miesto gyvenimą. Pažymima, kad erdvinė integracija atsiranda kaip intelektualinis produktas ir kaip toks gali toliau funkcionuoti. Šia prasme Vilnius ir Klaipėda yra ne tik sparčiausiai plėtojami Lietuvos miestai ekonomine prasme, bet pasirodo ir kaip du erdvinės integracijos modeliai.