Exile as a way of life : strategies among immigrants and writers on exile

LTGalima pastebėti, kad pastaraisiais dešimtmečiais mokslinės studijos apie imigracijos ir egzilio psichologinį poveikį nutolo nuo asimiliacijos koncepcijos: dabar tyrinėtojai linkę pabrėžti strategijas, kuriant dvilypį identitetą. Tiek Kanados lietuvių istorijoje, tiek neseniai išleistuose literatūriniuose tekstuose randama tokių strategijų pavyzdžių. Pokario metais lietuviai atvyko į Kanadą kaip politiniai pabėgėliai nuo komunistų okupacijos, įsipareigoję tęsti kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo bei perduoti šią misiją vaikams. Puoselėti lietuvybę svetimoje šalyje – dažnai naudojama strategija, kurią galima pavadinti „imigracijos šalies sulietuvinimu“: steigiamos susibūrimo vietos, ypač bažnyčios ir salės, kur lietuviai galėjo išreikšti savo identitetą. Be to, imigrantų vaikams buvo duodami specifiški lietuviški, anglosaksams sunkiai ištariami vardai, tad vaikui reikėjo nuolat kitiems aiškinti savo etninę tapatybę. Panašių minčių apie tapatybės paieškas gyvenant egzilyje galima rasti rašytojų kūryboje. Regis, su globalizacija atsirado nauja egzilio sąvoka: jis laisvai pasirenkamas, bet vis tiek skausmingas, sukeliantis sudėtingą psichologinę būseną. Įdomiai apie egzilio sąvoką rašo Islandijoje gimusi Kanados rašytoja Kristjana Gunnars romane „Night Train to Nykobing“ (1998) ir Kanadoje gimusi, bet Prancūzijoje gyvenanti Nancy Huston savo esė „Losing North: Musings on Land, Tongue and Self“ (2002). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Išeivija; Etninės grupės; Kanada; Globalizacija; Exile; Etnic groups; Canada; Globalisation.

ENOne can notice that in the recent decades, research on immigration and psychological impact of exile moved away from the concept of assimilation: nowadays, researchers are more inclined to highlight strategies employed for construction of a twofold identity. The history of Lithuanians in Canada, as well as recently published literary texts, provides examples of such strategies. In the post-war years, Lithuanians have arrived in Canada as political exiles fleeing Communist occupation, committed to continue fight for restoration of Lithuania’s independence and to pass this mission on to their offsprings. Cultivation of Lithuanian identity in a foreign country is a frequently employed strategy, which can be called “cultivating Lithuanian identity abroad”: people establish public meeting places, especially churches and halls, where Lithuanians could express their identity. Besides, immigrant children were given unique Lithuanian names, difficult to pronounce for Anglo-Saxons, so children had to explain constantly to others their national identity. Similar thoughts about search for identity in exile can be found in writing of writers. Together with globalization, there appeared a new concept of exile: it is freely chosen, and yet painful, leading to a complicated psychological state. Interesting reflections on the concept of exile can be found in the novel of Canadian writer born in Iceland – Kristjana Gunnars - Night Train to Nykobing (1998) and in the essay Losing North: Musings on Land, Tongue and Self (2002) by a writer born in Canada, but residing in France – Nancy Huston.