Evaluation of farming system outputs in Lithuania: methodological proposal

LTŽemės ūkis kuria prekines ir neprekines gėrybes, kurių pasiūla priklauso nuo gamybos specifikos. Lietuvos atveju, žemės ūkio kaip ekonominės veiklos vaidmuo yra labai svarbus ne tik dėl kuriamos produkcijos, bet ir įvertinant tai, kad žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau nei pusę Lietuvos teritorijos. Tačiau agroekosistemose kuriami teigiami ir neigiami išoriniai efektai nėra apskaitomi rinkoje. Žemės ūkio viešųjų gėrybių vertei nustatyti gali būti naudojami specifiniai metodai, pavyzdžiui, pareikšto prioriteto metodai. Užsienio mokslininkai atlieka išsamius tyrimus vertindami neprekinę žemės ūkio produkciją, dažniausiai jie koncentruojasi į žemės ūkio veiklos naudos arba žalos nustatymą. Pasigendama kompleksinio ūkininkavimo sistemų rezultatų vertinimo, atsižvelgiant į ūkininkavimo specifiką ir intensyvumą. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – pristatyti ūkininkavimo sistemų produkcijos kompleksinio vertinimo metodologiją Lietuvoje, pagrindinį dėmesį skiriant viešųjų gėrybių vertinimui. Lietuvos atvejo analizei pasirinktos tradicinio ir ekologinio ūkininkavimo sistemos. Tyrimas aprėpia dvi ūkininkavimo sistemas, t. y. augalininkystę (įskaitant grūdinius ir pramoninius augalus) ir gyvulininkystę (įskaitant pieno gamybą ir galvijininkystę). Straipsnyje pagrindžiamas pasirinkimo eksperimentų metodo tinkamumas įvairių Lietuvos ūkininkavimo sistemų teikiamų viešųjų gėrybių vertei nustatyti. Žemės ūkio viešųjų gėrybių vertės ekonometriniam modeliavimui buvo pasirinktas „Nested logit“ metodas. Pagal sukurtą ir patikrintą metodiką pagrindiniame tyrime bus nustatytas polinkis mokėti už įvairių ūkininkavimo sistemų teikiamas viešąsias gėrybes.

ENAgriculture produces jointly market and non-market outputs, and their supply depends on the nature of production. The role of agriculture as an economic activity and its consequences are essential for the Lithuanian case study, as agricultural land covers more than a half of the Lithuanian land. The market does not consider the positive and negative externalities created in agroecosystems. Therefore, specific techniques such as stated preferences methods are used for evaluation of non-market outputs in agriculture. Works by foreign researchers provide a comprehensive analysis of the aspects of nontradable agricultural aspects, usually focusing on evaluation of the benefit or damage to society from agricultural activity. There is lack of an integrated evaluation of farming system outputs in view of the specifics and intensity of farming. The main aim of this paper is to present construction of the methodology for integration of evaluation of farming system outputs in Lithuania, with the main focus on non-market outputs, as the values of agricultural market outputs are clear and fully revealed in official statistics. The conventional and organic farming has been selected for the Lithuanian case study. For the both farming systems, the research covers crops (including both cereals and industrials crops) and livestock (including dairy and cattle) production. The choice experiment (CE) method was selected as appropriate for evaluation of non-market outputs of different farming systems in Lithuanian agriculture. The nested logit was selected for econometric modelling of the value of non-market agricultural outputs. Applying the constructed and checked methodology, consumers’ willingness to pay for agroecosystem public goods of different farming systems will be elicited during the main survey.

• Assessing the benefit of the agroecosystem services: Lithuanian preferences using a latent class approach. Land use policy 2017, 68, 277-286.
• Integrated assessment of farming system outputs: Lithuanian case study. Inžinerinė ekonomika 2020, 31 (3), 282-290.