Medicinos diagnostika ir filosofija: keletas ankstyvosios E. Husserlio fenomenologijos ir radiologinės praktikos sugretinimų

LTFenomenologinė pažinimo traktuotė leidžia gerokai išplėsti žmogaus sąmonės struktūrų analizę anapus empirinių metodų, taip pat taikyti šią analizę konkretiems sąmonės procesams, pavyzdžiui, diagnostinio vertinimo struktūrai ir prasminiam kontekstui, suprasti. Taigi empirinė medicina, pirmiausia radiologo santykis su diagnostiniais vaizdais, analizuojama remiantis keliais fenomenologiniais projektais, pirmiausia Kategorinės intuicijos, Vaizdinės sąmonės (Image­Consciousness) bei Kito konstitucijos ribose, postuluojant kategorinę intuiciją, triadinę vaizdinės sąmonės struktūrą bei kinestetinę empatiją (Einfühlung) pamatinėmis struktūrinėmis diagnostinio vertinimo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad fenomenologinė prieiga prie medicinos vaizdinimo gali ne tik atidengti naujas epistemologines­ontologines diagnostinio proceso dimensijas, bet ir pateikti rekomendacijų, kaip pagerinti radiologo įgūdžius bei savijautą, arba aptarti „antrojo interpretatoriaus“, arba CAD (Computer­Aided Detection), galimybes.Prie bendresnių šio straipsnio išvadų priskirtina tai, kad fenomenologija ne tik lei džia dekonstruoti modernistinę opoziciją tarp „humanistinės“ ir „empirinės“ medicinos, bet ir panaikina prima facie neįveikiamą prarają tarp fenomenologinės hermeneutinės tradicijos ir praktinio žinojimo pritaikymo empirinių metodų dėka, naujai susiejant technologiją su epistemologija ir ontologija. Straipsnis, žinoma, nepretenduoja išsemti visų analizuojamo sugretinimo tarp medicinos diagnostikos ir filosofijos galimybių.

ENArticle is based on interdisciplinary approach and brings together two prima facie methodologically unbridgeable fields of research and praxis, i. e. philosophy in its phenomenological mode and medicine as empirical diagnosis based on specific imaging. However, phenomenological analysis via various projects initiated by its founder E. Husserl uncovers those cognitive processes and precognitive intentional activity which ground and structure the very genesis of diagnostic judgment. On the other hand, turning its attention to radiology phenomenology can expand the investigation of some basic phenomenological problems, such as the role imaging plays in the constitution of the intended object, intersubjective structure of diagnostic praxis, etc. Hence phenomenology uncovers the whole horizon of pre­reflective conditions necessary for diagnosis based on medical imaging and thus generates the potential to understand and improve one.