Vadovavimas ir auklėjimas: kartu ar atskirai?
LTŠeimoje tėvai, o organizacijoje vadovai yra siejami su sėkmingu šių institucijų funkcionavimu ir jų dalyvių gerove. Todėl dirbantys šeimos ir organizaciniai psichologai aktyviai ieško atsakymų, kaip padėti tėvams ir vadovams būti paveikiems. Nors skirtingi autoriai pripažįsta panašumus tarp tėvų vaidmenų šeimoje ir vadovų vaidmenų organizacijoje, tačiau kurdami tėvų ugdymo ir vadovų vystymo programas praktikai dirba atskirai vieni nuo kitų. Tikėtina, kad empirinių tyrimų rezultatai apie vadovavimo ir auklėjimo sąsajas gali paskatinti ir praktikų bendradarbiavimą. Šioje mokslo studijoje, remiantis moksline literatūra, buvo suformuluotos trys teorinės hipotetinės prielaidos: 1. Vadovaudami pavaldiniams vadovai remsis savo tėvų auklėjimo stilių genetinėje (savo tėvų) šeimoje atitinkančiu vadovavimo stiliumi. 2. Vadovai taikys tą patį elgesio būdą ir auklėdami vaikus branduolinėje (savo sukurtoje) šeimoje, ir vadovaudami pavaldiniams darbe. 3. Pavaldiniai bus patenkinti tokiu vadovu, kurio vadovavimo stilių suvoks kaip panašų į retrospektyviai vertinamą savo tėvų auklėjimo stilių. Trijų empirinių tyrimų rezultatai patvirtino, kad kuo vadovai savo tėvų auklėjimo stilių genetinėje šeimoje vertino kaip labiau autoritetingą (derinama tėvų parama ir reikalavimai), tuo savo vadovavimo elgesį įsivertino kaip labiau orientuotą į užduotį bei į santykius. Analogiškos sąsajos užfiksuotos ir kai vadovai įsivertino auklėjimo stilių branduolinėje šeimoje bei vadovavimo stilių darbe. Dar daugiau, kuo pavaldiniai savo tėvus genetinėje šeimoje vertino kaip labiau autoritetingus, tuo ir savo vadovus vertino kaip labiau besiorientuojančius į santykius ar skiriančius dėmesį tiek santykiams, tiek užduočiai.Tik pozityviu laikomo autoritetingo tėvų auklėjimo stiliaus ir vadovavimo sąsajos buvo patvirtintos visuose trijuose tyrimuose. Be to, pasitenkinimas tėvais buvo svarbus veiksnys aiškinant patirto pozityvaus auklėjimo ir pasirinkto efektyvaus vadovavimo sąsajas. O vadovavimu labiausiai buvo patenkinti tie pavaldiniai, kurie savo tėvų auklėjimo stilių genetinėje šeimoje vertino kaip autoritetingą ir savo vadovo vadovavimo stilių – kaip demokratinį (orientacija į užduotį ir į santykius). Tikimasi, kad mokslo studijoje pristatyti tyrimų rezultatai, suformuluotos išvados ir pateiktos įžvalgos sudomins nauja tyrimų kryptimi bei paskatins mokslines diskusijas ir rezultatus pritaikyti praktikoje, o ypač skirtingų krypčių psichologų bei kitų specialistų bendradarbiavimą kuriant tėvų ugdymo ir vadovų vystymo programas.
ENBoth parents and leaders are identified as the main figures in the family and the organization, respectively. Their influence on children and subordinates has been confirmed by different scientific studies. Therefore, practitioners offer a variety of programs for parents and leaders on how to be effective. Regrettably, family and organizational psychologists as well as social workers and managers do not collaborate with one another in the development of parent education and leader development programs. It is likely that the lack of scientific knowledge about the links between parenting and leadership discourages such attempts. For these reasons, the scientific study introduces theoretical assumptions and empirical data about the relationships between parenting and leadership. It also attempts to answer three main questions: 1. If a leader’s leadership style in an organization is related to the perceived parenting style of his parents; 2. If a leader’s leadership style in an organization is related to his own parenting style at home; 3. If the subordinates are satisfied with the leadership style only when it is similar to the perceived parenting style of their parents. First of all, the empirical research with the leaders showed that those leaders who were satisfied with their authoritative parents perceived their own leadership style as democratic. So, the proverb “The apple never falls far from the tree” was correct only in the case of positive parenting and effective leadership. The same trend was observed in the results of the research on the leaders’ behaviour in parenting and leadership situations: when leaders perceived their parenting style at home as authoritative (balance of reasonable demands and high responsiveness), they evaluated themselves as leaders who were oriented both towards the task and the relationships in the organization.Finally, links between leadership and parenting were confirmed not only in the leaders’ group, but among the subordinates as well. The subordinates who perceived their parents as authoritative evaluated their direct supervisors as democratic and were more satisfied with leadership in the organization. The hope is that the results and insights about the relationships between parenting and leadership presented here would stimulate discussions and become applicable in the form of recommendations for human resource managers and family psychologists, social workers and other specialists who work with parent education and leader development programs. The importance of such programs is represented in the following quotes: “One father is more than a hundred schoolmasters” (George Herbert) and “The single biggest way to impact an organization is to focus on leadership development” (John C. Maxwell).
