Šeimos ūkių santykinio darnumo vertinimas: metodologija ir taikymas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šeimos ūkių santykinio darnumo vertinimas: metodologija ir taikymas
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2018
Pages:
115 p.
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Paveikslų sąrašas — Lentelių sąrašas — Priedų sąrašas — Santrumpos — Įvadas — 1. Šeimos ūkių darnumo vertinimo teorinės nuostatos: 1.1. Darnaus žemės ūkio sampratos interpretacijos; 1.2. Darnumo rodikliai ir jų pritaikomumas vartotojui ūkių darnumo vertinimuose;1.3. Žemės ūkio darnumo vertinimo ypatumai; 1.4. Ūkių darnumo vertinimai naudojant ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenis. — 2. Šeimos ūkio darnumo vertinimo naudojant ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenis metodologija: 2.1. Šeimos ūkio darnumo vertinimo metodologijos loginis pagrindimas; 2.2. Šeimos ūkio darnumo rodikliai; 2.3. Šeimos ūkių darnumo rodiklių reikšmingumo nustatymas ir jų agregavimas; 2.4. Šeimos ūkių darnumo vertinimo procedūra; 3. Šeimos ūkių santykinio darnumo vertinimo empirinis tyrimas: 3.1. Šeimos ūkių santykinio darnumo vertinimo pagal ūkininkavimo kryptis rezultatų lyginamoji analizė; 3.2. Šeimos ūkių darnumo charakteristikos pagal ūkininkavimo kryptis. — Išvados — Literatūra — Priedai — Santrauka — Summary.
Keywords:
LT
Ūkių darnumas; Šeimos ūkiai; ŪADT; Ūkininkavimo kryptys
EN
Farm sustainability; Family farms; FADN; Farming types
Summary / Abstract:

LTPastaraisiais dešimtmečiais vyko dideli pokyčiai Europos žemės ūkyje. Didėjanti specializacija, intensyvumas, technologiniai pokyčiai darė žemės ūkį vis labiau konkurencingą, tačiau tuo pačiu didėjo jo neigiamas poveikis gamtinei aplinkai. 1992 m. Rio de Žaneiro pasaulio viršūnių susitikime suformuluotos pagrindinės darnaus žemės ūkio ir kaimo vystymosi nuostatos. Žemės ūkis darnaus vystymosi kontekste pripažįstamas kaip prioritetinis dėl jo svarbos įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, tokiose kaip užimtumas, maisto sauga, aprūpinimo maistu užtikrinimas ir prekyba, skurdas, klimato kaita, gamtos išteklių naudojimas ir išsaugojimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir kt. Visame pasaulyje žemės ūkis susiduria su problemomis, tokiomis kaip ariamosios žemės degradacija, gėlo vandens, degalų sunaudojimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Dėl to ūkių darnumo skatinimas yra vienas iš prioritetinių dabartinio laikotarpio ES BŽŪP tikslų. Tyrimo tikslas – parengti ūkių santykinio darnumo vertinimo metodologiją, integruojančią darnaus vystymosi ekonominę, socialinę ir aplinkos dimensijas bei pritaikytą ŪADT duomenims ir atlikti Lietuvos šeimos ūkių darnumo vertinimą. Metodai. Teorinė dalis remiasi mokslinės literatūros analize ir sinteze, dedukcijos ir indukcijos bei kitais bendramoksliniais tyrimo metodais. Empirinio tyrimo metodika parengta, remiantis ekspertinės analizės, tiriamosios faktorinės analizės, faktorinės duomenų analizės, koreliacinio ryšio analizės, jautrumo analizės, duomenų normalizavimo metodais. Empirinio tyrimo duomenims interpretuoti naudoti duomenų sisteminimo ir grafinio vaizdavimo metodai, lyginamoji analizė. Statistiniam reikšmingumui nustatyti tarp daugiau nei dviejų nepriklausomų grupių požymiams palyginti naudotas ANOVA metodas ir Kruskal-Wallis‘o testas.Rezultatų paklaidoms įvertinti skaičiuoti savirankos pasikliautinieji intervalai ir standartiniai nuokrypiai, atlikus 1000 pakartojimų. Empiriniam tyrimui atlikti naudoti 2014 m. ŪADT Lietuvos šeimos ūkių ataskaitų duomenys. Pokyčiams laiko požiūriu atskleisti naudoti 2003 m., 2008 m. ir 2012 m. ŪADT duomenys. Duomenų analizei naudotas statistinis programų paketas SPSS 21.0. Mokslinio darbo naujumą nusako šie rezultatai: atliktas ES valstybių ekspertų vertinimas, suteikiant reikšmingumą ūkių darnumo rodikliams ir darnumo ekonomikos, aplinkos ir socialinei dimensijoms, atlikta jautrumo analizė, naudojant variantų rangavimo rezultatus (pagal tris algoritmus), gauti rezultatai palyginti su Lietuvos ekspertų vertinimu; atlikta palyginamoji rodiklių svorių, ekonominio, aplinkos ir socialinio subindeksų sudėtyje, nustatymo faktorinės analizės ir ekspertinio vertinimo būdais jautrumo analizė; atlikta išsami mineralinių trąšų ir ŠESD emisijų lyginamoji analizė pagal ūkių ūkininkavimo kryptis, pateikiant ne normalizuotus rezultatus; atlikta dažniausiai biologinei įvairovei vertinti naudojamų indeksų lyginamoji analizė; patobulinta mineralinių trąšų ir ŠESD skaičiavimo metodika; patobulinta darnumo ribų suteikimo metodika; atliktas Lietuvos šeimos ūkių santykinio darnumo vertinimas pagal ūkių ūkininkavimo kryptis.Identifikuotos ekonominės, aplinkos ir socialinės problemos, kurių pagrindu gali būti priimami politiniai sprendimai, skatinantys darnų ūkių vystymąsi. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukščiausias darnumas pagal apskaičiuotus indeksus nustatytas sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose, o žemiausias – javų, rapsų ūkiuose, žolėdžių gyvulių, mišriuose augalininkystės-žolėdžių ūkiuose. Aukščiausias ekonominis darnumas pasiektas daržininkystės ūkiuose, o žemiausias – augalininkystės-žolėdžių gyvulių ūkiuose ir žolėdžių gyvulių ūkiuose. Aukščiausias aplinkos darnumas pasiektas sodininkystės ūkiuose, o žemiausias – kiaulių, paukščių ūkiuose. Aukščiausias socialinis darnumas pasiektas daržininkystės ūkiuose, o žemiausias – kituose mišriuose ūkiuose. [Iš leidinio]

ENTo achieve rapid increase in agricultural production and its efficiency the technological innovations (equipment, chemical materials, engineering genetics, etc.) were implemented over the last century. However, no attention was paid to the negative impact on environment and society. As a result in 1992 Rio De Janeiro world leaders summit the main sustainable farm and rural development guidelines were adopted. In the context of the sustainable development, agriculture in terms of the societal life, e.g. occupation, food protection, supply and marketing, poverty, climate change, use of the natural resources and their protection as well as protection of the biological biodiversity, etc., is considered to be one of the priorities. Agriculture related problems such as degradation of arable lands, fresh water use, fuel use, effect of greenhouse gasses emission, food production affect genetic erosion, species extinction and changes in natural habitats, etc. Consequently, to enhance farm sustainability is one of the present day EU CAP priorities. Research aim: to develop relative farm sustainability assessment tool that integrates sustainable economic, social and environmental dimensions as well as customized FADN data and perform Lithuanian family farm sustainability assessment.Scientific research methods. The theoretical part is based on the scientific literature, analysis and synthesis, induction and deduction, and other general scientific methods of the research. Empirical research methodology was developed based on expert analysis, exploratory factor analysis, factor analysis of data, correlation analysis, sensitivity analysis, data normalization methods. Empirical research data used to interpret the graphical representation method, ANOVA and Kruskal-Wallis tests and comparative analysis. To assess the results of errors Bootstrap confidence intervals were calculated and standard deviations after 1,000 replications. The data was analysed employing SPSS 21.0 software. The novelty of the scientific work is described by the following obtained results: an EU expert assessment was conducted, giving significance to the indicators and sustainability dimensions, sensitivity analysis was performed using the cases ranking outcomes (based on three algorithms), as well as comparing the obtained results with the assessment of Lithuanian experts; comparative analysis of the weight indicators in the composition of economic, environmental and social sub-indices factor analysis and expert evaluation methods of sensitivity analysis was completed; a comparative analysis of chemical fertilizers and GHG emissions according to the family farms’ farming types, with non-normalized results was performed; a comparative analysis for most commonly used biodiversity Simpson dominance and Shannon equitability indices was conducted; improved methodology for calculating chemical fertilizers and GHGs; improved methodology for providing thresholds of economic, environmental, social sub-indices and indices; an assessment of the relative sustainability of Lithuanian family farms was carried out according to the family farms farming type.Identified economic, environmental and social problems that could lead to political decisions that promote sustainable development of farms. The results of the empirical research revealed that the highest sustainability was found in permanent crops and horticultural farms, and the lowest in specialist cereals, oilseeds and protein crops, grazing livestock and field crops-grazing livestock combined farms. The highest economic sustainability level was achieved by field crops-grazing livestock and livestock farms. The highest environmental sustainability was performed by permanent crop farms and the lowest in specialist granivores farms. The highest social sustainability level was achieved in horticultural farms, and the lowest in various mixed farms. [From the publication]

ISBN:
9789955481683
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/82816
Updated:
2020-02-24 16:55:46
Metrics:
Views: 9    Downloads: 2
Export: