Kazys Grigas ir tautosakos mokslas

LTStraipsnyje apžvelgiama mokslininko Kazio Grigo svarbiausi nuveikti darbai, kurie sudaro nemirtingą indėlį į Lietuvos kultūrą, į tarptautinį patarlių ir priežodžių mokslą. Pradėti žygį šia indelio kaupimo kryptimi jaunajam Kaziui laikas ir aplinka buvo nepalankūs, bet jis išliko nepalaužiamas. Kiek paėjėjęs kaimo mokytojo, bibliotekininko keliu, pasiekė tai, kad tapo vienu žymiausių XX a. antrosios pusės paremiologų Europoje. Ir pirmoji jo knyga „Patarlės ir priežodžiai“ (1958) tapo kelrode žvaigžde, skelbiančia būsimo mokslo indėlio pobūdį. Per gyvenimą Grigo veikloje išryškėjo kelios itin svarbių darbų kryptys. Viena iš jų – tai didžiulių sukauptų patarlių ir priežodžių masyvų mokslinis sutvarkymas ir kryptingas, aiškiais principais pagrįstas tipologiniams ir sisteminimas. Sisteminė kartoteka atvėrė kelią platiems šio žanro tyrinėjimams – išryškėjo versijų, variantų, tipų ir motyvų klodai. Kartoteka sudarė pagrindą kitai veiklos krypčiai – fundamentalaus, visuminio veikalo sudarymui. Šia kryptimi žengiant teko spręsti sudėtingus uždavinius – atskirti autentiškus tekstus nuo falsifikatų, įveikti susidarančias tipizavimo problemas, aprašyti variantus, išnarplioti rašybos pinkles. 2000 m. Grigo vadovaujama mokslininkų grupė išleido tarptautinio pripažinimo susilaukusį pirmąjį tomą su plačiomis rodyklėmis kitomis kalbomis. Trečia Grigo veiklos kryptis – lyginamojo pobūdžio darbai. Knygoje „Patarlių paralelės“ (1987) šalia lietuvių pavyzdžių skelbiama dar aštuonių tautų: latvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, prancūzų, ispanų – ir lotyniški atitikmenys.Reikšminiai žodžiai: Tautosakos mokslas; Patarlės ir priežodžiai; Paremiologija; Priežodžiai; Kazys Grigas; Proverbs and sayings; Proverbium.

ENThis article reviews the most important achievements of Kazys Grigas, his phenomenal contribution to Lithuanian culture, to the international science of proverbs and adages. The times and the circumstances were not favourable to the young Kazys for starting out in this direction as a collector, but he remained unshakeable. After working for a while as a village schoolmaster and librarian, in the second half of the 20th century he became one of the most noted paremiologists of Europe. His first book “Patarlės ir priežodžiai” (“Proverbs and Adages” — 1958) became a cynosure showing future scholars in this field the way to make a contribution. During Grigas’ lifetime of activity, certain very important directions in his work emerged. One of them was his scientific ordering and purposeful typologising and systemising on clear principles of a huge corpus of proverbs and adages. His use of a systemised card file opened the way to broader studies in this field: a mother lode of versions, variations, types and motifs was revealed. The card file system made possible another direction in research: the creation of a fundamental, all-encompassing compendium. This required the solving of complicated issues: the authentic texts had to be distinguished from the false, the emerging problems of standardising the types had to be solved, the variations had to be described, and handwritten notes had to be deciphered. In 2000 a team of researchers led by Grigas published a first volume with copious annotations in other languages; this received international acclaim. The third direction of Grigas’ work was his comparative studies. In his book “Patarlių paralelės” (“Parallels in Proverbs” — 1987), alongside the Lithuanian examples, eight more versions are given: Latvian, Belarusian, Russian, Polish, German, English, French, Spanish and Latin.