Fenomenologinis kūnas ir meninė kūryba (M. Merleau-Ponty ir Shi Tao minčių pėdsakais)

LTStraipsnyje dėmesys sutelkiamas į fenomenologinę kūno bei juslių interpretaciją, analizuojami savojo kūno ir juslių tarpusavio santykiai, išryškinamas jų vaidmuo meninės kūrybos procese. Remiantis prancūzų fenomenologo Maurice’o Merleau Ponty ir kinų menininko bei estetiko Shi Tao atliktais tyrinėjimais, parodoma, kuo yra ypatingas savasis kūnas, kaip jis būna suvokiamas ir kokią įtaką turi kitų daiktų suvokimui. Straipsnyje keliama mintis, kad per kūno patirtį menininkas dažnai suvokia vienovę su pasauliu, o tai jam leidžia sukurti autentišką meno kūrinį. Tarp savojo kūno ir meno kūrinio esama sąsajų, nes abu jie yra intencionalūs ir nėra duotybė, bet turi būti sukurti, todėl savasis kūnas padeda atskleisti meno kūrinio paslaptis, o meno kūrinys gali padėti suprasti savąjį kūną. Galiausiai grindžiama mintis, kad meninė kūryba yra būties aktualizavimas per savąjį kūną. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenologija; Komparatyvistika; Savasis kūnas; Meno kūrinys; Kūrybinis procesas; Phenomenology; Comparative studies; One’s own body; Work of art; Creative process.

ENPaper concentrates on the phenomenological interpretation of the body, particularly during the creative process or the aesthetic experience. Thebody,asreferred to in this work, is considered not only as a thing or a potential object of science, but also as a permanent condition of experience, a constituent of the perceptual openness to the world. The author analyses the relationship between one’s own body and senses and the surrounding world. The analysis is based on the works of the French philosopher M. Merleau-Ponty and the Chinese painter and art theoretician Shi Tao. The author compares the views of these thinkers, stressing some analogies in their conceptions of the body and senses and particularly in the way they present the role of body in the process of artistic creation and aesthetic perception. The primary point of the essay is to show how, through the body’s involvement in the world, the painter could feel oneness with the surrounding world, and how this helps him to create authentic works of art. The author further argues that there are fundamental correlations between works of art and one’s own body, as both are intentional and not given a priori; both involve creative acts. Such correlations enable one to use one’s own body in order to understand peculiarities of works of art and vice versa – through works of art we can reveal some secrets about the body. Finally the author argues that the creation of a work of art can be understood as the creation of Being, which is realized through the body and senses of the artist. [From the publication]