Vaiko grąžinimo išimčių taikymas pagal 1980 m. Hagos konvenciją Lietuvos teismų praktikoje

LTStraipsnyje analizuojamas vaiko grąžinimo į kilmės valstybę išimčių taikymas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Pirmojoje straipsnio dalyje vertinamas vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos, kaip viena iš vaiko grąžinimo į kilmės valstybę išimčių. Straipsnyje pritariama teismų praktikoje pateiktiems aiškinimams, kad Konvencijoje įtvirtintas vienerių metų terminas nėra absoliutus, jį reikia aiškinti kartu su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtinta pareiga atsižvelgti į geriausius vaiko interesus. Antrojoje ir trečiojoje straipsnio dalyse nagrinėjamos Hagos konvencijos 13 straipsnyje įtvirtintos vaiko grąžinimo išimtys: pirma, kai vienas iš tėvų nesinaudojo globos teisėmis, neprieštaravo ar sutiko, kad vaikas būtų išvežtas; antra, kai yra didelė rizika, kad vaiko grąžinimas sukels žalą. Autoriai pažymi, kad teismo aktyvumas šios kategorijos bylose neturi užgožti įprastos įrodinėjimo pareigos. Be to, teismas turi tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus dėl išimčių taikymo. Galiausiai ketvirtojoje straipsnio dalyje analizuojama specifinė vaiko grąžinimo išimtis, t. y. kai vaikas prieštarauja tokiam grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Reikšminiai žodžiai: tarptautinis vaikų grobimas, vaikų grobimas, neteisėtas vaiko išvežimas, neteisėtas vaiko laikymas, didelis pavojus, vaiko nuomonė, vaiko grąžinimo išimtys.

ENThe article analyses the application of the exceptions to the return of the child to the State of origin under the 1980 Hague Convention on the Civil Aspects of International Child Abduction. In the first part of the article, the authors analyse the child’s adaptation to a new environment as one of the exceptions to the return of the child to the State of origin. The article supports the interpretations in case law that the oneyear time limit in the Convention is not absolute, but must be interpreted in conjunction with the jurisprudence of the European Court of Human Rights and in the best interests of the child. The second and third paragraphs of the article deal with the exceptions to the return of the child provided for in Article 13 of the Hague Convention, namely (1) where the parent has not exercised custody rights, objected or consented to the removal of the child; (2) where there is a serious risk of harm from the return of the child. The authors note that the court’s activity in this category of cases must not overshadow the normal burden of proof, and that the courts must give adequate reasons for their decisions on the application of exceptions. Finally, the last exception to return is analyzed, i.e. when the child objects to return and has reached an age and maturity where it is appropriate to take his or her views into account. Keywords: international child abduction, child abduction, wrongful removal, wrongful retention, grave risk, opinion of the child, exceptions to the return of a child.

• Sprendimų dėl pagrobtų vaikų grąžinimo pripažinimas ir vykdymas Europos Sąjungos valstybėse narėse. Teisė 2011, 80, 175-192.
• Vaiko išvežimas iš Lietuvos: teisinis reguliavimas ir praktika. Jurisprudencija 2017, 24 (1), 89-110.