Рэестр дакументаў архіва канцлера Яна Фрыдэрыка Сапегі за 1758 г

LTSapiegos užima ypatingą vietą LDK istorijoje. Šios giminės archyvai, skirtingai nuo kai kurių kitų, pavyzdžiui, Radvilų archyvų, dabar yra labai išsimėtę įvairiose šaltinių saugojimo vietose Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ir Rusijoje. Baltarusijos nacionaliniame istoriniame archyve (BNIA) nėra išlikusios kokios nors kolekcijos ar dokumentų grupės iš Sapiegų archyvų. Tačiau yra saugomas vienas įdomus unikalus registras, kuriame surašyti Jono Frederyko Sapiegos (1680–1751) šeimos archyvo dokumentai. Nuo 1735 m. jis ėjo LDK kanclerio pareigas, o po jo mirties minėtas archyvo registras 1758 m. ir buvo sudarytas, priklausė jo našlei. Tai foliantas iš 373 lapų, kurie sužymėti pagal dabartinę archyvo numeraciją. Pirminiame variante veikiausiai buvo įrišta su originaliais viršeliais, dabartinis įrišimas yra iš XX a. antrosios pusės. Pats visuminis šaltinis, surašytas lenkų kalba, iš tikrųjų, susideda iš kelių mažesnių registrų, apimančių atskirus dokumentų kompleksus. Suskirstyti pagal temas (dvarus, teismo procesus ir t. t.) patys dokumentai fiziškai veikiausiai buvo saugomi atskirose spintose. Nors J. F. Sapiegos šeimos archyve buvę dokumentai registruojant atskiromis pozicijomis įvardinti glaustai, tačiau aprašyti prasmingais rišliais sakiniais, o tai savaime yra irgi vertingas šaltinis, tikras raritetas, juo labiau, kad daugelis senųjų aktų yra dingę ar dar neatrasti. Straipsnyje pateikiamas šio registro, išlikusio BNIA, atskirų dalių aprašymas, pateikiant daug įrašų pavyzdžių, juos pakomentuojant. Tikslinga būtų pilnai publikuoti šį registrą kaip svarbų istorijos šaltinį.