Віцебскі ваявода Іван Багданавіч Сапега і прававая рэгуляцыя гандлю з Рыгай падчас дзесяцігадовай вай ны 1512-1522 гг

LTIvanas Bagdanovičius Sapiega, būdamas Vitebsko vaivada, parašė padėkos laišką „Rygos burmistrams ir tarėjams“, kuriame dėkojo už tai, kad iš Rygos buvo sugražintas Vitebsko miestietis, kuris nepaisant draudimų pardavinėjo priešui „pancyrius“. Šiuo terminu tada buvo vadinami šarvai iš supintų metalinių žiedelių. Laiško parašymo metai nėra tiksliai žinomi, tačiau sprendžiant iš konteksto ir I. B. Sapiegos tarnybos vaivados poste laikotarpio, tai turėjo būti Dešimtmečio karo tarp LDK ir Maskvos valstybės metu (1512–1522). Šis laiškas yra išlikęs Rygos magistrato archyve ir dabar saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve. Laiško teksto lingvistinis variantas jau yra skelbtas 2005 m. Šiame gi straipsnyje kaip jo priedas skelbiamas minėto laiško tekstas paraidžiui pagal paleografinius šaltinių publikavimo principus, juos paaiškinant. O pats straipsnio tekstas yra skirtas atskleisti laiško atsiradimo sąlygas platesniame istoriniame kontekste, detalizuojant kodėl Livonija buvo įvedusi embargo prekiauti ginklais, metalais ir karinės paskirties prekėmis, kurios galėjo būti išvežtos į tuometinę Rusiją, t. y. Maskvos valstybę. Draudimas išvežti į Maskvą vertinguosius metalus egzistavo ir LDK 1494–1514 m. Taigi, kontrabandininko iš Vitebsko sugavimas ir atidavimas LDK valdžiai atitiko tiek Rygos, tiek Vilniaus interesus. O kodėl suimtas vitebskietis priverstinai buvo gražintas būtent į Vitebską? Čia vadovautasi didžiojo kunigaikščio privilegija Vitebsko žemei. Pagal ją kriminaliniai nusikaltėliai iš Vitebsko ten turėjo ir būti baudžiami pagal vietines teisės normas.