Common principles of constitutional law in Europe
LTAutorius aptaria Europos konstitucionalizmo procese formuojamą konstitucinę kultūrą, vyraujančius bendruosius principus ir tendencijas. Jo teigimu, gyvosios konstitucijos esmė – tai, kad konstitucinis teismas yra ne tik nacionalinio, bet ir Europos konstitucionalizmo sergėtojas, jis saugo konstitucines vertybes ir kartu, atsižvelgdamas į socialinius pokyčius, užtikrina konstitucijos stabilumą. Europos konstitucionalizmo procesą autorius vertina ne kaip atskirą nacionalinį, bet kaip sudėtingą daugiašalį reiškinį, kuriam būdingas abipusis prisitaikymas, horizontalusis ir vertikalusis poveikis. Šiuo požiūriu Europoje išskiriamos keturios bendros konstitucinės teisės tendencijos: individualizacija, konstitucionalizacija, internacionalizacija ir diferenciacija. Autorius dėmesį skiria pirmosioms trims tendencijoms, kiekviena jų nagrinėjama atskirai, paskui įžvalgos apibendrinamos ir pateikiamos išvados. Individualizacijos aspektu demokratija, žmogaus orumas ir laisvė suprantami kaip funkcinis vienetas ir svarbiausios konstitucionalizmo vertybės. Konstitucionalizacijos tendenciją autorius sieja su nauja teisinės valstybės samprata, kurią apibūdina kaip vertybiškai orientuotą, pasireiškiančią konstitucinės teisės viršenybe. Jis taip pat pabrėžia tarptautinės teisės viršenybę prieš nacionalinę teisę, tačiau kartu konstitucinę tapatybę laiko supranacionalumo riba.
