Канфлікт паміж Сапегамі і Пацеямі за Дубровенскае графства ў канцы XVII - пачатку XVIII ст

LTDubrounos grafystė buvo viena didžiausių privačių valdų LDK teritorijoje. Dėl jos XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje kilo konfliktas tarp Sapiegų ir Pociejų. Straipsnyje atskleidžiama šio konflikto dėl nekilnojamo turto genezė ir raida, esmė ir peripetijos, įtraukiant į mokslinę apyvartą daug iki šiol nepublikuotos šaltinių medžiagos iš Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos archyvų. XVII a. viduryje Dubrouna priklausė Vilniaus vaivadai Jurgiui Karoliui Glebavičiui, po jo mirties 1669 m. turtas buvo dalinamas. Dalis Dubrounos atiteko jo dukrai Marcibelai Hanai, kuri buvo ištekėjusi už LDK kanclerio Marcijono Aleksandro Oginskio. Jos sesuo Kristina buvo tuometinė Kazimiero Jono Sapiegos žmona, jai irgi teko dalis Dubrounos. Taip buvo padėtas pagrindas būsimiems konfliktams, kurie ilgai tęsėsi ir po abiejų seserų mirties. Kadangi M. A. Oginskis savo dalį Dubrounoje 1682 m. išnuomojo Bresto žemės teisėjui Leonardui Pociejui ir jo žmonai, o neužilgo prieš mirtį pardavė savo dalį Kazimierui Jonui Sapiegai, tačiau nespėjo teisiškai visko sutvarkyti, tai konfliktas kilo jau tarp Pociejų ir Sapiegų. Padėtį dar sukomplikavo tai, kad Leonardas Pociejus Dubrouną 1709 m. pardavė Aleksandrui Menšikovui. Šių įvykių istorija yra detaliai atskleidžiama. Nors Sapiegos laimėdavo teismuose, bet Menšikovas ir Pociejus, pasinaudodami savo įtaka, blokavo teismų sprendimus. Bylinėjantis neapsieita be intrigų, nuosavybės dokumentų padirbinėjimų, teismų, kurie nepasibaigė ir 1720 m. mirus K. J. Sapiegai. Tarp Sapiegų ir Pociejų palikuonių jie tęsėsi net iki XVIII a. 9-ojo dešimtmečio.