Ausgewählte Probleme des kollektiven Arbeitrechts in den baltischen Staaten

LTDažnai Estija, Latvija ir Lietuva užsienyje suvokiamas kaip daugiau mažiau homogeninis Baltijos šalių regionas, todėl savo straipsnyje autorius šios išankstinės nuomonės teisingumą tiria nagrinėdamas vieną iš jų nacionalinių sistemų elementą - kolektyvinių darbo santykių teisinį reguliavimą. Pirmiausia apžvelgiama darbo teisės reformos eiga visose trijose Baltijos šalyse ir daroma, išvada, kad nepaisant vienodos išeities pozicijos, darbo teisės reformos formalieji rezultatai yra gana skirtingi. Nevengiant iliustruojančių pavyzdžių, toliau straipsnyje aptariami socialinės partnerystės aukštesniame negu įmonė lygmenyje (šakos, teritoriniame, nacionaliniame) plėtros rezultatai, nagrinėjama socialinių partnerių įtaka darbo sąlygų nustatymui, valstybių požiūris į kolektyvinių derybų plėtrą ir kolektyvines poveikio priemones. Kita straipsnio dalis skiriama socialinei partnerystei įmonės lygmenyje, ir joje analizuojami darbuotojų atstovavimo įmonėse modeliai, darbuotojų atstovų paskyrimo ar sudarymo tvarka bei kompetencija. Tyrimas parodė, kad regione susiduriame su kiek skirtinga nacionalinės darbo teisės konstrukcija, tačiau praktinės problemos išlieka tos pačios - itin žemas socialinių partnerių organizuotumo laipsnis, menka kolektyvinių derybų, informavimo ir konsultavimo procedūrų reikšmė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: work law.

ENForeigners often perceive Estonia, Latvia, and Lithuania as more or less homogenous region of the Baltic countries, thus the author of the article studies the truthfulness of this preconception analysing one of the elements of their national systems – legal regulation of collective labour relations. First, it overviews the course of reforms in labour law of all three Baltic countries and makes a conclusion that formal results of reforms in labour law differ notwithstanding the same baseline. Delivering the examples, the author discusses the development of social partnership in higher then corporate level (industry, territorial, or national), and analyses the influence of social partners on labour conditions set, and the approach of states into the development of collective negotiations and collective sanctions. The other part of the article analyses social partnership at corporate level; it discusses employee representation models, procedures of appointing representatives of employees, and their competencies. The study disclosed the presence of slightly different structures of labour law in the region, but practical problems are the same, i.e. extremely low organisational level of social partners, and low importance of collective negotiations, information, and consultation procedures.