"За залецаньемъ ихъ милости панов врадниковъ земъскихъ и шляхты повету Витебъского учиниломъ...": палітычныя адносіны шляхты Віцебскага павета з ваяводам Мікалаем Паўлавічам Сапегам (1588-1599 гг.)

LTVitebsko vaivadija, besiribojanti su didžiausią grėsmę Abiejų Tautų Respublikai kėlusia Maskvos valstybe, buvo strategiškai svarbus LDK regionas. Po XVI a. 7-ojo dešimtmečio vidurio valstybinių reformų Vitebsko vaivada administracinę ir teisinę valdžią realiai turėjo tik vaivadijos centriniame paviete. Straipsnio tikslas yra atskleisti Vitebsko vaivados Mykolo Sapiegos politinius santykius su Vitebsko pavieto šlėkta 1588–1599 m. Vaivados postą Vitebske, prieš tai buvęs Minsko vaivada Mykolas Sapiega 1588 m. gavo karaliaus ir tuo pačiu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos dėka kaip atsilyginimą už ankstesnį jo palaikymą, neatsiklausus Vitebsko pavieto šlėktos nuomonės. Nevaldęs prieš tai žemės nuosavybės Vitebsko vaivadijoje ir neįėjęs į vietinę šlėktų korporaciją Mykolas Sapiega, būdamas jau virš 60 metų amžiaus, ne per dažniausiai lankydavosi jam patikėtoje vaivadijoje ir jos centriniame paviete. Politinis gyvenimas, teisinių, administracinių, karinių klausimų sprendimas jame koncentravosi pavieto šlėktų seimelyje, kurio veiklai nagrinėjamu laikotarpiu straipsnyje skiriama daug dėmesio, atskleidžiant pagrindinius svarstytus klausimus, išryškinant vietinio elito ryškiausias figūras. Tai svarbu, kadangi M. Sapiega vadovavo pavietui ir vykdė jame valstybinę politiką remdamasis autoritetingais vietinės šlėktos atstovais. Vietinė šlėkta, nepatenkinta dėl M. Sapiegos paskyrimo vaivada be jų pritarimo, kėlė klausimą dėl savo teisių ir tai turėjo pasekmių 1599 m. nominuojant naują vaivadą. Tada Žygimantas Vaza naujo vaivados paskyrimą jau derino su vietine šlėkta.