Filosofinė poetika istoriniu ir probleminiu aspektu

LTStraipsnyje nagrinėjama Aristotelio poetika, Heideggerio poezijos interpretacija, Gadamerio poetinė hermeneutika, Ricoeur'o metaforos teorija. Minėtų teorijų ir Kanto bei Collingwoodo estetikų pagrindu autorius bando apibrėžti filosofinę poetiką, kaip naują filosofinę discipliną, nesutampančią su estetika. Pasak autoriaus, tai integrali disciplina, apimanti tiek kalbos, tiek egzistencijos filosofijas. Drauge tai atvira naujiems požiūriams, nors ir turi įtaką pasaulėvaizdžio filosofijai.

ENAuthor analyses the poetics of Aristoteles, the Heidegger's interpretation of poetry, the Gadamer's hermeneutics, the Ricœur theory of metaphor, as well both Kant's and Collingwood's aesthetics. On that ground the author tries to define the philosophical poetics as a new branch of philosophy that is different from aesthetics. According to the author, it is an integral philosophy that includes both philosophy of language and existential philosophy. At the same time it is open to the new approaches to philosophy, although it is influenced by the outlook.