The Analysis of factors which have impact for summary innovation index in Germany, Estonia and Lithuania
LTTyrimo tikslas - išanalizavus inovacijų teoriją, Europos suminio inovacijų indekso kitimą ir pagrindinių inovacijų veiksnių pokyčius, įvertinti jų įtaką suminio inovacijų indekso kaitai. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje, siekiant įvertinti inovacijų poveikį ir reikšmę, siekta identifikuoti suminio ir visuotinio inovacijų indeksų pranašumus bei svarbą, apžvelgti suminio inovacijų indekso pokyčius pasirinktose Europos Sąjungos šalyse, nustatyti inovacinius pokyčius lemiančius veiksnius, atlikti lyginamąją analizę. Pasitelkus statistinių duomenų paketą SPSS, įvertinta inovacijas lemiančių veiksnių koreliacija Vokietijoje, Estijoje ir Lietuvoje, nurodytas statistinis jų reikšmingumas. Sudarius tiesinius porinės regresijos modelius, patvirtintos arba paneigtos suformuluotos modelių patikimumo hipotezės. Antroje dalyje apibendrintas tyrimas, gauti rezultatai palyginami su panašaus pobūdžio tyrimais. Atlikta inovacijas lemiančių kintamųjų priklausomybės analizė Europos Sąjungoje (ES 27) parodė, kad sudaryti poriniai tiesinės regresijos modeliai atitinka aprašomosios statistikos reikšmingumo ir patikimumo prielaidas, išskyrus tiesioginių užsienio investicijų ir suminio inovacijų indekso priklausomybę tiriantį modelį. Šio rodiklio įtraukimas į tiesinę priklausomybę yra nereikšmingas ir komplikuoja modelio duomenų interpretavimą dėl galimos autokoreliacijos. Susisteminus suminio inovacijų indekso statistinę priklausomybę nuo inovacijas veikiančių veiksnių, pastebėta, kad koreliacija yra stipri tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse. Įrodyta, jog inovaciniai veiksniai daro didelę įtaką suminio inovacinio indekso pokyčiams, todėl inovacijų kūrimo ir taikymo skatinimas turėtų būti kiekvienos šalies prioritetas, nes tai sėkmės ir produktyvaus augimo garantas.Atsižvelgus į empirinio tyrimo rezultatus, siekiant padidinti šalies inovatyvumo lygį, reikia skatinti mokslinių tyrimų ir technologinę plėtrą, daugiau investuoti į švietimo ir aukštojo mokslo sistemą, palengvinti patentavimo sistemos biurokratinius ir finansinius barjerus bei plėtoti informacinių ir komunikacinių technologiją infrastruktūrą. Derėtų subalansuoti vyriausybės politiką, kad būtų sudaromos palankesnės verslo sąlygos inovatyvioms.
ENThe aim of the research is to analyze the factors of innovation and analyze the changes of the index in Germany, Estonia and Lithuania. Identify the quantitive assesment of factors and how much its effect the summary innovation index of Europe. The article consists of two main parts. First of all, using statistic data of European Commission and Statistical Department of Germany, Estonia and Lithuania it was represented the macroeconomic analysis of Summary Innovation Index of Europe in the period of 2010–2015. Secondly, using SPSS program 19.0 the models of linear regression were composed and the main factors determining Summary Innovation Index in countries were evaluated. The results of the research were summarized in conclusions. Empirical study demonstrated that the Summary Innovation Index in Germany, Estonia and Lithuania most influenced by the share of GDP allocated to R & D (% of GDP), the number of researchers, the number of patents issued and Internet access households, thus, all countries must ensure raising the level of innovation and focusing on the improvement of these factors.
