Paauglių ir jaunų suaugusiųjų prieinamumas tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų
LTDarbo tikslas. Jaunesni nei 25 metų amžiaus asmenys pasižymi didžiausia rizika sirgti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI), tačiau atlikta vos keletas tyrimų, kuriuose nagrinėjamos jaunų žmonių ištyrimo dėl LPI kliūtys. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti priežastis, kurios trukdo vidurinių mokyklų mokiniams kreiptis į gydytojus dėl LPI. Darbo metodika. Vilniaus ir Alytaus gimnazijose atlikta anoniminė apklausa. Originalią internetinę anketą sudarė 29 klausimai, į kuriuos 3–4 gimnazijos klasių mokiniai atsakė naudodami išmaniuosius telefonus arba kompiuterių klasėse. Į galutinę analizę įtraukti 806 mokiniai, iš jų 50,1 proc. (N = 404) sudarė Vilniaus miesto (VM), 49,9 proc. (N = 402) – Alytaus miesto (AM) gimnazistai. Taikant chi kvadrato testą duomenų patikimumas laikytas reikšmingu, kai p ≤ 0,05. Rezultatai. Lytinių santykių yra turėję 37,6 proc. (N = 152) VM ir 40 proc. (N = 161) AM mokinių. Bent kartą urogenitalinius simptomus jautė 57,9 proc. (N = 88) VM ir 57,1 proc. (N = 92) AM lytiškai aktyvių mokinių, dėl kurių į gydytojus kreipėsi atitinkamai tik 12,5 proc. (N = 19) ir 12,4 proc. (N = 20) tyrimo dalyvių. Net 55,3 proc. (N = 84) VM ir 62,1 proc. (N = 100) AM lytiškai aktyvių mokinių nesikreipė į gydytojus dėl LPI, nes manė, jog rizikos sirgti LPI (p = 0,015) nėra. Jei ištyrimas dėl LPI būtų anoniminis ir visiškai kompensuojamas, drąsiau pasitikrinti eitų didžioji dalis abiejų miestų mokinių. Išvados. Daugiau nei pusė lytiškai aktyvių mokinių yra turėję urogenitalinių nusiskundimų, tačiau į gydytojus kreipėsi tik kas aštuntas. Pagrindinė priežastis, kodėl lytiškai aktyvūs mokiniai nesityrė dėl LPI, buvo tikėjimas, jog jiems negresia sirgti LPI. Anonimiškumo neužtikrinimas ir didelė ištyrimo kaina kelia nerimą jauniems žmonėms, norintiems pasitikrinti dėl LPI.
ENIntroduction. Globally, people aged <25 have the highest rates of sexually transmitted infections (STIs) but previous studies have been limited to analysing barriers to STI screening. The aim of our study was to evaluate reasons for not seeking STI testing among high school students. Material and methods. An anonymous online survey was conducted at high schools in Vilnius (urban city) and Alytus (rural city) in Lithuania. The original survey consisted of 29 questions, 806 students were included in the final analysis: 50.1 % (N=404) Urban and 49.9 % (N=402) Rural. The statistical significance was calculated using the Chi-square test, the difference was considered significant when p≤0.05. Results. 37.6 % (N=152) Urban and 40.0 % (N=161) Rural students were sexually active. Of them, 57.9 % (N=88) Urban and 57.1 % (N=92) Rural students have experienced urogenital symptoms at least once. However, only 12.5 % (N=19) and 12.4 % (N=20) students, respectively, sought STI screening. Among all sexually active respondents, 55.3 % (N=84) Urban and 62.1 % (N=100) Rural students did not seek screening because they believed they had no risk for STIs (p=0.015). If STI screening would be anonymous and free of charge, the majority of students would seek it. Conclusions. More than half of sexually active respondents have experienced urogenital symptoms, but only one out of eight got screened for STIs. The main reason for not getting screened was the ignorance of being at risk for STIs. Anonymity and the cost of screening are a great concern for young people who seek STI screening.
