Lietuvių ir latvių paremijos : raiška ir funkcionavimas

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvių ir latvių paremijos : raiška ir funkcionavimas
Kita antraštėLithuanian and Latvian paremias: expression and functioning
AutoriaiKudirkienė, Lilija
LeidinyjeTautosakos darbai [Folklore Studies]. 2005, 30, p. 43-56
Reikšminiai žodžiai
LTLietuviai; Latviai; Premijos
ENLithuanian; Latvian; Premium
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnio objektas – lietuvių ir latvių kalbos plotuose vartojamos patarlės bei priežodžiai, nepriklausantys tarptautiniams tipams, arba jiems priklausantys sąlygiškai (bendra idėja reiškiama kitos semantikos vaizdais). Tarptautinių analogų neturinčių lietuvių ir latvių paremijų didžioji dalis – ne klasikinės patarlės, o priežodžiai bei palyginimai (Nori mėsos – eik pas vilką už berną; Gyvena kaip lapė po akėčiom). Tačiau esama ir tikrųjų patarlių (Duona – ne marti, už nedėlios bus kita; Su durnu du turgu, su pliku nėr ko peštis). Dauguma lietuviams ir latviams bendrų patarlių/priežodžių – baltiški tarpusavio skoliniai; straipsnyje bandoma nurodyti kai kurių konkrečių patarlių lietuvišką ar latvišką kilmę. Iškeliami bendri motyvai bei įvaizdžiai, kuriais grįstos abiejų tautų artimos tematikos patarlės. Pateikiama patarlių ir mįslių paralelių (Katė/Meška senyn – nagai aštryn), bendrų abiem tautoms; pasitaiko, kad viena tauta vartoja patarlę, o kita analogišku tekstu – mįslę (liet. patarlė: Karaliai ilgas rankas turi, gali toli pasiekti, o latv. – mįslė: Kam ir visu garākās rokas? – Ķeizariem un kungiem ’Kieno užvis ilgiausios rankos? – Karalių ir ponų’). Patarlių koreliavimas su mįslėmis vienodai būdingas abiem tautoms, o latvių paremijų išskirtinė ypatybė yra dažnas jų atsikartojimas liaudies dainose, kurios įgijusios net atskirą apibūdinimą sakāmvārdu dziesmas (’patarlių dainos’). [Iš leidinio]

ENThe object of the article are proverbs and sayings used in the areas with prevailing Lithuanian and Latvian languages, not belonging to international types, or belonging to them conditionally (the general idea is expressed via images of different semantics). The majority of Lithuanian and Latvian paremias having no international analogues are not classical proverbs but sayings and comparisons (Nori mėsos – eik pas vilką už berną (if you want meat – go serve a wolf)). But there are also real proverbs Duona – ne marti, už nedėlios bus kita (bread is not a daughter-in-law, you will get another next week); Su durnu du turgu, su pliku nėr ko peštis (two markets (‘lots of talk’) with a fool; there is no use of quarrelling with a poor)). The majority of proverbs/sayings common for the Lithuanians and Latvians are the Baltic mutual borrowings. The article contains the parallels between the proverbs and riddles (Katė/Meška senyn – nagai aštryn (the older the bear/cat, the sharper the nails)), common for both nations, sometimes it happens that one nation is using a proverb, and another has a riddle with analogous text (Lithuanian proverb: Karaliai ilgas rankas turi, gali toli pasiekti, and Latvian riddle: Kam ir visu garākās rokas? – Ķeizariem un kungiem ’Kieno užvis ilgiausios rankos? – Karalių ir ponų’ (Kings have long hands, may reach far. Whose hands are the longest? Those of kings and nobility)). The correlation of proverbs with riddles is equally inherent for both nations, and the exceptional feature of Latvian paremias is their frequent reiteration in folk songs even having a specific name: sakāmvārdu dziesmas (’proverb songs’).

ISSN1392-2831
Mokslo sritis
Susijusios publikacijosIšbandytos ir neišbandytos lietuvių patarlių tyrimo strategijos / Dalia Zaikauskienė. Tautosakos darbai. 2009, 38, p. 63-79.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/824
Atnaujinta2018-12-20 23:04:16
Metrika Peržiūros: 11    Atsisiuntimai: 6