LTDviejų asmenų tarpusavio dvikova žinoma jau nuo senovės, o Abiejų Tautų Respublikoje tai buvo dažnas reiškinys sprendžiant konfliktus, susijusius su garbės įžeidimu. Tačiau 1588 m. dvikova buvo teisiškai uždrausta, nors ir numatant tam tikras išimtis. Dvikovų draudimas numatant griežtas bausmes galiojo ir kariuomenėje, tiek Karūnos, tiek Lietuvos. Straipsnyje, aptarus XVI–XVIII a. teisės aktus ir karinius statutus dėl dvikovų draudimo, pereinama prie vieno konkretaus atvejo nagrinėjimo. Apie jį yra išlikę duomenų Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje. Dvikova įvyko tarp LDK kariuomenės poručikų Juzefo Bukovskio (Józef Bukowski) ir Antonijaus Chlevinskio (Antoni Chlewińsky). Abu karininkai tarnavo vadinamojoje Husarų Brigadoje arba Kauno Brigadoje, t. y. I Tautinės Kavalerijos Brigadoje (I Brygada Kawalerii Narodowej). Dėl įžeistos garbės Bukovskio iniciatyva jų dvikova su pistoletais įvyko 1785 m. spalio 20 d. Vilniuje, abiems karininkams išėjus į atostogas. Dvikovos metu Bukovskis buvo sužeistas į koją ir nepaisant priežiūros po 9 dienų mirė, veikiausiai dėl gangrenos. Mirusiojo šeima pasiskundė brigados generolui Puzinai (Puzyna), o šis liepė Chlevinskį suimti. Suimtas Chlevinskis teisinosi Bukovskio nenužudęs, o jis galėjęs mirti dėl netinkamo gydymo ar „kitokio defekto“. Paleidus Chlevinskį iš arešto 1786 m. spalį jo byla atsidūrė kariniame teisme. Kaip jis baigėsi neaišku dėl šaltinių trūkumo. Šis atvejis vis dėlto nesutrukdė Chlevinskiui vėliau padaryti karinę karjerą, tapti pulkininku ir vadovauti 3-jam priešakinės sargybos pulkui.