Socialinių judėjimų teorijų reikšmė religijos sociologijai

LTSociologijoje iki šiol tebevyrauja tradicija, pagal kurią teorinėje erdvėje religiniai judėjimai eliminuojami iš socialinių judėjimų. Sociologai nagrinėjantys religinius judėjimus, dažniausiai savo tyrimus grindžia ne socialinių judėjimų, o religinių organizacijų tipologijos bei deprivacijos teorijomis. Straipsnyje, bandant pagrįsti minėtų teorijų integracijos būtinybę, nagrinėjamos dvi socialinių judėjimų teorijos – racionalaus pasirinkimo ir išteklių mobilizacijos – apžvelgiant tris pagrindinius jų elementus: socialinių judėjimų atsiradimo priežastis, formavimosi procesą bei organizacijos vaidmenį socialinių judėjimų raidoje.

ENArticle is devoted to the analysis of religious movements since the founding of sociology as a discipline. Theories of social and religious movements were part of a larger sociological effort to understand social changes. However, sociologists separated religious and social movements and studies of collective action developed into two camps, and till now there are few cross-references between the sociology of religion and political sociology. The article asserts that it is necessary to overcome this separation and to integrate theories of religious and social movements. With that end in view, the two major contemporary social movement theories, resource mobilization and rational choice, are explored. The question of the impact and relevance of social movement theory in the study of religious movements is limited in the article to three major issues: the basis of collective action, movement formation, and the role of movement organization.