Erezijos kaip maro metafora Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poleminėje literatūroje XVI amžiaus antrojoje pusėje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Erezijos kaip maro metafora Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poleminėje literatūroje XVI amžiaus antrojoje pusėje
In the Journal:
Keywords:
LT
16 amžius; Andrius Volanas (Andreas Volanus, Andrzej Wolan); Krikščionybė. Teologija / Christianity. Theology; Lietuvių literatūra / Lithuanian literature; Retorika / Rhetoric; Bažnyčia / Church.
Summary / Abstract:

LTMasiškai plintančios užkrečiamos ligos, paprastai vadinamos maru, visais laikais visose bendruomenėse kėlė dideles emocijas. Ši bauginanti žmogiška patirtis j kultūrinę atmintį "įsirašė" pačiais įvairiausiais pavidalais. Jeigu maras laikytas bene didžiausia užklupusia kolektyvine nelaime ir baime, tai religiniame diskurse tokias negatyvias, maro baimei prilygstančias, emocijas kėlė "eretinės" idėjos ir mokymai. Maro literatūrinis įvaizdis kontrahentų naudotas daugelyje religinių polemikų nuo pačių pirmųjų krikščionybės amžių, dažniausiai - sprendžiant doktrininius klausimus ir kritikuojant oponentus. Šiame straipsnyje, atliekant konfesinės retorikos ir konfesinio mentaliteto tyrimą, siekiama pristatyti konfesinėje sąmonėje veikusį metaforišką erezijos kaip maro ir eretiko kaip užsikrėtusioj o ligonio vaizdinį, kuris rekonstruojamas iš poleminės XVI a. antrosios pusės literatūros. Tokia abstrakti erezijos kaip maro metafora šiame straipsnyje suprantama kaip konceptualioji, atskleidžianti tam tikrus ankstyvųjų Naujųjų laikų mąstymo modelius. Siekiant straipsnyje išsikelto tikslo, pasirinkti keturi tyrimo žingsniai. Pirmiausia apibūdinama krikščioniškoji erezijos samprata. Tada iš krikščioniškosios perspektyvos aiškinama maro realija Europoje ankstyvaisiais Naujaisiais laikais. Po to glaustai nusakoma religinė situacija XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau - LDK). Galiausiai pristatomas pasirinktas iškalbingas konfesinės retorikos, konfesinio mąstymo pavyzdys - evangelikų reformatų lyderio Andriaus Volano (Andreas Volanus, Andrzej Wolan, apie 1531 -1610 01 об) atvejis.Tyrimui naudoti šaltiniai - Volano veikalai, kuriuose jis dekonstruoja LDK sklidusias antitrinitoristines idėjas ir kritikuoja radikaliai mąstančius autorius. Pirmiausia tai - manifestinis traktatas Paraenesis Andreae Volani (1582) ir laiškų, adresuotų Jurgiui Šomanui (Georg Schomann, Georgius Somanus, Jerzy Szoman, 1530-1591) bei Jonui Licinijui Namislovijui (Jan Licinius (Licyniusz) Namysłowski (Namysławiensis, Namyslaviensis, Namyslovius), apie 1550 - prieš 1636), rinkinys Epistolae aliquot (1592). Tyrimo metu aptikti, atrinkti ir sugrupuoti šiuose tekstuose pasitaikantys metaforiniai pasakymai bei įvaizdžiai, apibendrinantys konceptualiąją erezijos metaforą. [Iš straipsnio, p. 301-302]Reikšminiai žodžiai: Andreas Volanus; Andrius Volanas; Antitrinitoriai; Erezija; Evangelikai reformatai; Lietuvos literatūra, XVI a.; Liga; Maras; Metafora; Ortodoksija; Poleminis; Poleminė literatūra; Prisipažinimas; Retorika; Andreas Volanus; Andrius Volanas (Andreas Volanus, Andrzej Wolan); Confession; Continental Reformed Church; Disease; Heresy; Lithuanian literature, 16th century; Metaphor; Nontrinitarianism; Orthodoxy; Plague; Polemic; Polemic literature; Rhetorcs.

ENThe article provides an analysis of the metaphor of heresy as the plague as well as the heretic as the infected patient in the Christian discourse of the Grand Duchy of Lithuania during the 16th century. Considering the confessional rhetoric and the confessional mentality, the case of debates between Evangelical Reformed Andreas Volanus (ca. 1531-1610) and Antitrinitarians was analysed. Volanus' figurative image of heresy as the plague involved both the philological and theological meanings. On the one hand, Volanus understood the heresy as mistakes of reading and interpretations (some disability of the mind), on the other hand, as the apocalyptic sign and the approach of evil (Devil, Antichrist). The figurative meaning of the heresy presumably could be inspired by the real experience of the contemporaneous pestilence. In the confessional literature, the metaphor of heresy as the plague was important rhetorical instrument of the verbal struggle during the process of confessionalization. This metaphor was used use to frighten both "sick" opponents (Antitrinitarians) and readers, who was not infected by "mistakes" yet. [From the publication]

ISSN:
2081-6839
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/82323
Updated:
2022-11-28 09:36:56
Metrics:
Views: 38
Export: