Democratic resilience in Lithuania and the EU: examining the role of civil society and citizen participation

LTŠiame straipsnyje nagrinėjamas pilietinės visuomenės, pilietinio aktyvumo ir demokratinio atsparumo ryšys Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Mišrių metodų modelis apima nacionaliniu mastu reprezentatyvią viešąją apklausą (N = 1255; 2024 m. gegužė–liepa) ir ES atsparumo rodiklių suvestinės (duomenys iki 2022 m.) rodiklius. Siekdami pagrįsti išvadas, pateikiame ordinalinę asociacijos matricą (Kendall τ-b) kartu su kompaktišku logistiniu modeliu su vidutiniais ribiniais efektais. Pasirengimas aktyviai protestuoti yra teigiamai susijęs su pilietiniu aktyvumu (+4,9 procentinio punkto už kiekvieną žingsnį 0–3 skalėje) ir su piliečių ir vyriausybės konflikto suvokimu (+12,1 procentinio punkto) ir šiek tiek mažėja su amžiumi (−0,19 procentinio punkto per metus); ryšys su instituciniu pasitikėjimu yra nedidelis ir tik marginalus. ES palyginime Lietuva užima vietą virš ES vidurkio geopolitiniu aspektu, yra apie vidurkį skaitmeniniu aspektu ir žemiau vidurkio socialiniu-ekonominiu ir ekologiniu aspektais. Mes teigiam, kad pilietinių įpročių ugdymas ir patikimų balsavimo kanalų užtikrinimas yra artimiausi (mikrolygio) demokratinio atsparumo svertai, o informacinių suvestinių nustatytų gebėjimų trūkumų šalinimas veikia mezo/makro lygiu. Tyrimas pateikia integruotą mikro–makro demokratinio atsparumo aprašymą geopolitiškai pažeidžiamoje ES valstybėje narėje ir paaiškina, kur politikos svertai gali būti veiksmingiausi. Reikšminiai žodžiai: demokratinis atsparumas, pilietinė visuomenė, pilietinis dalyvavimas, Lietuva, ES atsparumas, visuomenės pasitikėjimas.

ENThis article examines the relationship between civil society, civic participation, and democratic resilience in Lithuania within a European Union (EU) comparative frame. A mixed-methods design integrates a nationally representative public survey (N = 1,255; May–July 2024) with indicators from the EU Resilience Dashboards (data through 2022). To substantiate inferences, we report an ordinal association ma-trix (Kendall’s τ-b) alongside a compact logistic model with average marginal effects. Readiness to engage in active protest is positively associated with civic engagement (+4.9 percentage points per one-step increase on a 0–3 scale) and with perceiving a citizens–government conflict (+12.1 pp), and declines modestly with age (−0.19 pp per year); the association with institutional trust is small and only marginal. In EU comparison, Lithuania ranks above the EU average on the geopolitical dimension, around the average on digital, and be-low the average on social-economic and green dimensions. We argue that cultivating civic habits and ensuring credible channels for voice constitute proximate (micro-level) levers of democratic resilience, while addressing capacity shortfalls identified by the dashboards operates at the meso/macro level. The study contributes an integrated micro–macro account of democratic resilience in a geopolitically exposed EU member state and clarifies where policy leverage is likely to be most effective. Keywords: democratic resilience, civil society, civic participation, Lithuania, EU resilience, public trust.