LTStraipsnyje aptariami intarpai, kitokie sekimai iš "Chronografinės Aleksandrijos" XII a. Kijevo sąvade (tai vidurinioji Hipatijaus metraščio dalis), kurie pasirodo pradedant 1140 m. ir tęsiasi iki pat šito sąvado pabaigos. Straipsnyje teigiama, kad senuosiuose rusų metraščiuose gana dažnai pasitaiko pasakojimų, keliančių stiprų autentiško liudijimo įspūdį. Tai pasakytina apie epizodus, papasakotus taip, tarytum pasakotojas būtų pats dalyvavęs aprašomuose įvykiuose arba apie juos sužinojęs iš tų įvykių liudininkų. Tokie pasakojimai būna išsamūs, juose apstu ryškių epizodų ir gausu visokių smulkmenų. Geriau ištyrus paaiškėja, jog tų įtaigiai aprašytų detalių šaltiniai būna literatūros kūriniai. Kartais aprašinėjamiems dalykams perteikti netgi būdavo pasitelkiami įvykiai, kuriuos nuo senrusių autoriaus skirdavo didesnis nei tūkstančio metų laikotarpis. Pastaraisiais metais mokslininkai daugiau tiria metraščių autorių santykį su pripažintais šaltiniais arba tų šaltinių pagrindu sumodeliuotais fragmentais, pasirėmę Biblijos medžiaga. Dar vieną tokių šaltinių korpusą (jis senrusių autoriams neatrodė griežta riba atskirtas nuo istorinių Biblijos knygų) sudaro chronografiniai tekstai. Straipsnyje kalbama apie tai, kaip XII a. Kijevo metraštininkas panaudoja vieną iš tokių šaltinių -- "Chronografinę Aleksandriją". Tai -- romano apie Aleksandrą Makedonietį vertimas į senąją slavų kalbą. Jo žanrą nėra lengva apibrėžti: jam būdingos ir biografijos, ir riterių romano, ir pasakojimo apie nepaprastus kraštus, ir netgi laiškų romano ypatybės.
ENThe article discusses inserts – different stories from Chronographic Alexandria – in the Chronicle of Kiev of the 12th c. that appear in 1140 and last till the end of the Chronicle. The article maintains that old Russian chronicles often involve stories that possess strong effect of authentic witness. This would apply to episodes told in such a manner as if the teller participated in described events or was informed about them by witnesses of such events. Such stories usually are comprehensive and full of bright episodes and various details. However, more explicit analysis shows that those forcible details originate form literary sources. Sometimes, in order to convey the issues described, old Russian authors used events that happened more than a thousand years ago. Recently, scientist more often analyse the relationship of the authors of chronicles with the acknowledged sources, or fragments simulated on the basis of such sources, based on the material of the Holly Bible. One more group of such sources (old Russian authors did not considered them as extremely different from historical books of the Holly Bible to) consists of chronographic texts. The article reveals how the author of the Chronicle of Kiev of the 12th c. used one of such sources – Chronographic Alexandria, which is the translation of the novel about Alexander Macedonian into old Slavic language. Its genre is hard to define: it possesses features of bibliographic, knight, travel, and even letter novels.