Фактар сувязi пiсьма i жанру ў развiццi беларускай лiтаратуры пасля Люблiнскай Унii

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Baltarusių kalba / Belarusian
Title:
Фактар сувязi пiсьма i жанру ў развiццi беларускай лiтаратуры пасля Люблiнскай Унii
In the Journal:
Senoji Lietuvos literatūra. 2006, 21, p. 117-135
Keywords:
LT
Baltarusių literatūra; raštijos paminklai; bažnytinė slavų kalba; baltarusių kalba; diglosija; stačiatikių pamokslininkai; dvikalbystė; polonizacija.
EN
Byelorussian literature; Written monuments; Bilingualism; Religion writings; Slavonic language; Ortodox preachers; Polonisation.
Summary / Abstract:

LTSiena tarp "Slavia Orthodoxa" ir "Slavia Romana" ėjo per LDK baltarusiškas žemes. Dėl šito geografinio faktoriaus čia vyko sudėtingi kultūriniai procesai, neturėję analogų kitose andainykštės Europos dalyse. Kultūros skirtumai ryškiai atsispindėjo, be kitų dalykų, ir tradicinių literatūrinių konvencijų laužymu: tose žemėse kuriami raštijos paminklai ardė įprastinių kurio nors kūrinio kultūrinių bei žanrinių charakteristikų ir kūrinio užrašymo pobūdžio dermę. Dėl lenkų kultūros įtakos XVI a. Kunigaikštijoje bažnytinės slavų ir baltarusių kalbos diglosija virto dvikalbyste (Pranciškaus Skorinos, Simono Budno, Vasilijaus Ciapinskio vertimai), o tai XVI a. pabaigoje-XVII a. leido baltarusių kalbai užimti tvirtas pozicijas netgi Kunigaikštijos kanoninėje religinėje raštijoje. Tuo pat metu Maskvos Kunigaikštijoje archaiška diglosijos padėtis išliko; didelį poveikį jos kaitai padarė išeivis iš LDK Simeonas Polockietis. Bažnytinės slavų kalbos kompetencija baltarusių visuomenėje sumenko po Liublino unijos, todėl stačiatikių pamokslininkai vis dažniau pamokslus sakydavo lenkiškai. Stačiatikiai poleminių raštų autoriai irgi vartojo lenkų kalbą, rašydami prieš bažnytinę uniją nukreiptus kūrinius. Renesanso epochoje augant baltarusių kalbos autoritetui buvo puoselėjamos ir tobulinamos literatūrinės formos. Į baltarusių kalbą religines knygas ėmė versti kai kurios tautinės mažumos, pavyzdžiui, žydai ir totoriai (pastarieji tiems vertimams vartojo arabų raštą).Vėliau, stiprėjant polonizacijai, musulmoniškuose tekstuose nusistovėjo lenkų-baltarusių diglosija. Lenkų kalbai vis labiau iš vartosenos stumiant baltarusių, prasidėjo pastarosios struktūrinė degradacija, pasireiškusi įvairiomis formomis: makaronizacija, keliakalbių homonimų atsiradimu, sporadiška lotyniškų raidžių vartosena ir perėjimu prie lotyniško rašto. Lygia greta sekant paprastesniu lotynišku raštu buvo tobulinama ir baltarusių rašto sistema. Na, o veikiant baltarusių kalbai formavosi vietiniai lenkų ir lotynų kalbų, vartotų LDK baltarusiškose žemėse, variantai. [Iš leidinio]

ENThe borderline between "Slavia Orthodoxa" and "Slavia Romana" used to cross the Byelorussian lands belonging to the Grand Duchy of Lithuania. This geographical factor was behind the complicated cultural processes, unparalleled in other European countries of that time. The cultural differences were distinctly reflected, among other things, in breaking of the traditional literary conventions: the written monuments created in these lands disrupted the usual harmony between cultural and genre peculiarities typical to a certain composition and the nature of its recording. Because of the Polish cultural influences, in the 16th century Duchy the bilingualism of the Church Slavonic and Byelorussian languages turned into bilingualism (translations by Francis Skorina, Simon Budny, Vasily Ciapinski), which enabled the Byelorussian language to become firmly established even in the canonical religious writings of the Duchy in the end of the 16th and in the 17th century. While in the Duchy of Moscow, on the other hand, the archaic situation with bilingualism survived, though an emigrant from the Grand Duchy of Lithuania Simeon of Polotsk considerably influenced its development. The purview of the Church Slavonic language in the Byelorussian society decreased following the Union of Lublin; therefore the Orthodox preachers increasingly often preached upon their sermons in Polish.The Orthodox authors of the polemic writings also used Polish, when creating works directed against the union of the churches. During the era of Renaissance, along with the growing authority of the Byelorussian language, its literary forms were fostered and elaborated as well. Some national minorities, like Jews and Tatars, started translating religious books into Byelorussian (the latter used Arabic script for these purposes). Later, along with strengthening Polonization, bilingualism of the Polish and Byelorussian languages was established in Muslim. [From the publication]

ISSN:
1822-3656
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8214
Updated:
2018-12-17 11:50:26
Metrics:
Views: 18
Export: