Povandeninis paveldas mariose ir jūroje palei Kuršių neriją

LTMariose ir jūroje palei Kuršių neriją buvo laivuojama jau Vikingų laikais ir viduramžiais. Rašytiniuose šaltiniuose yra nemažai faktų apie uraganus, kurie siaubė Kuršių nerijos pakrantes ir skandino laivus. Staigūs štormai sudaužydavo laivus, kurie plaukdavo mariomis į Klaipėdą arba į Nemuno žemupius. Daug laivų XVI-XX a. buvo išmesti į pakrantes jūros pusėje. Laivų korpusų liekanų yra pliažuose, negiliuose priekrantės vandenyse, kiti guli giliai jūroje. Žinios apie toli jūroje nuskendusius laivus yra labai fragmentiškos. Daugumos laivų negalime identifikuoti, ypač jei jie labai pažeisti. Tyrinėjant šoninės apžvalgos sonaru, mariose ir jūroje apie Kuršių neriją buvo rasta keletas laivų, tačiau laivų, nuskendusių vikingų laikais ir viduramžiais dar neaptikta. Ties Kuršių nerija jūroje Klaipėdos universiteto archeologai tyrinėjo gerai išlikusių reliktinių medžių liekanas. Medžiai ir durpių klodai buvo aptikti 11-29 m. gylyje. Radiokarboninės medžių ir durpių datos yra 9200-8100 m. prieš Kr. ir 7200-6570 m. prieš Kr. Joldijos ir Ancylaus jūros laikotarpiais šios vietos buvo gana patogios gyventi mezolito žmonėms. Povandeninio kultūros paveldo (PKP) išsaugojimo garantijos numatytos LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Globaliniu mastu PKP apsauga yra užtikrinama tarptautinių institucijų - UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos (Lietuvos ratifikuota 2006 m.), Baltijos regiono kultūros paveldo komiteto ir ICOMOS-ICUCH. Visais atvejais PKP objektai reikalauja periodiškos stebėsenos, kompetencijų ir finansinių išteklių.PKP turėtų būti respektuojamas visuose dokumentuose ir strategijose, susijusiose su jūrinės aplinkos saugojimu. Jo naudojimas ir saugojimas įmanomas glaudžiai bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis. Povandeninis kultūros paveldas turi būti prieinamas visuomenei, todėl privalu plėtoti tvaraus povandeninio turizmo koncepciją ir principus.

ENDuring the Viking period and in the 13th and 15th centuries, ships would sail along the coastline and across the lagoon of the Curonian Spit. There are several facts about hurricanes that devastated these coastal areas, as well as about ships that sank on the coastal shoals. Sudden storms destroyed the Crusaders' ships, which were on their way to Klaipėda (Memelburg) or to the lower reaches of the Nemunas river. Many ships were cast ashore on the Curonian Spit in the 16th and 20th centuries. The fragments of some hulls are located along the beaches; some lie in the littoral at a depth of mere 2-3 m.; still others lie sunken in the deep. Information on sunken vessels, especially those that sank in the open sea, is very fragmentary. Mostly, the identification of the wreck is impossible, especially in cases when the ship is severely damaged. Several wrecks were found during the sonar scanning of the Curonian Lagoon and seabed near the Curonian Spit. No ships that sank during the Viking period or the Middle Ages in the Lithuanian waters have been found yet. Klaipėda University archaeologists found well-preserved remains of ancient trees underwater along the Curonian Spit. Trees and peat formation is found at 11 to 29 m. depth. Trees radiocarbon dates are 9200-8100 cal. BC and 7200-6570 cal. BC. The tested area was a favorable place for human settlement in the Yoldia Sea and Ancylus Lake period and could have been settled by Mesolithic inhabitants. Protection of Underwater Cultural Heritage (UCH) and guarantees for its preservation are mandated by national legislation for the protection of cultural heritage.At an international level, protection of the UCH is secured by international commitments - UNESCO Convention on Protection of the Underwater Cultural Heritage (ratified by Lithuania 2006), the regional networks (Baltic Region Heritage Committee) and the ICOMOS-ICUCH. In all cases the UCH objects require periodic monitoring, competence and resources. UCH is to be respected in all documents and strategies, related to protection of the marine environment. Exploration of UCH and its preservation is not possible without cooperation with non-governmental organizations. UCH must be accessible to the society, and a concept and set of principles for sustainable underwater tourism are to be developed.