Oswaldo Spenglerio istoriosofinės vizijos

LTVokiečių mąstytojo, kultūros istoriko ir filosofo Oswaldo Spenglerio (1880-1936) dviejų tomų veikale "Vakarų saulėlydis" išsakytų ciklinės civilizacijų raidos teorijos įžvalgų novatoriškumas ir įtaigumas paliko gilų rėžį humanistikoje ir stipriai paveikė vėlesnės civilizacijų istorijos ir kultūros filosofijos raidą. Šis mąstytojas tapo vienu dažniausiai XX a. cituojamų autorių, kurio idėjos šiandien darosi ypač aktualios stebint dabartinės civilizacijos raidos tendencijas. Prireikė šimtmečio, kad pasaulį drebinęs jo opus magnum prabiltų lietuvių kalba ir pakeistų iki šiol gyvavusius fragmentiškus jó kūrinio pristatymus. Spenglerio idėjos formavosi kaip atsakas į vienpusiškas tiesines pažangos, pozityvistines ir evoliucinės teorijas. XX amžiaus pabaigoje atgimusios šio mąstytojo idėjos pasirodė buvusios pranašiškos - tai patvirtina vidiniai dabartinės technogeninės civilizacijos prieštaringumai ir postmodernistinės kultūros raida, įspėjanti, jog Vakarų civilizacijos kūrybinė energija ir galia sparčiai senka. Pastaraisiais dešimtmečiais radikaliai keičiantis mus supančiam pasauliui ir įvairiose planetos dalyse įsižiebiant seniems bei atsirandant vis naujiems neišspręstiems civilizacinės prigimties iššūkiams ir konfliktams regimas naujas galingas Spenglerio idėjų paveiktų civilizacijos studijų atgimimas. Nedaug nusižengdami tiesai galime teigti, kad šiandien gyvename ypatingo civilizacinių problemų aktualėjimo, o kartu ir jų tyrinėjimų aukso amžiuje. Galingas civilizacijos studijų proveržis tiesiogiai susijęs su naujomis dabartinio į metacivilizacinę raidos pakopą žengiančio pasaulio raidoje išryškėjusiomis geopolitinėmis slinktimis, tūkstantmečiais gyvavusių civilizacinių erdvių atgimimu ir su tuo tiesiogiai susijusiais politiniais, socialiniais bei kultūriniais virsmais. [...]."Vakarų saulėlydis" buvo savotiškas atsakas į tragiškai išgyvenamas visuotinio nusivylimo ir katastrofos nuotaikas, kurios vyravo Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusioje Vokietijoje. To karo absurdiškumas ir nacionalinis pažeminimas vokiečių buvo suvoktas kaip neišvengiama Vakarų civilizacijos lemtis. Tačiau neįtikėtino knygos populiarumo negalima paaiškinti vien tik joje išsakytų tragiškų Europos saulėlydžio vizijų, istoriosofinių nuojautų, pranašysčių įtaigumu, - tai buvo solidi ir gili lyginamoji civilizacijų studija. "Iš tų, kurie atsidėjo lyginamosioms civilizacijų studijoms, - rašo A. Kroeberis, - Osvvaldas Spengleris tam tikra prasme yra artimiausias kultūros antropologo širdžiai [...]. Jo tyrimai yra lyginamieji pačia plačiausia prasme. Spengleris nesidomi etnocentrizmu ir reiškiasi kaip absoliutus reliatyvistas. Jis suvokia kultūrą kaip savarankišką reiškinį, pasižymintį savita išraiškos forma. Kultūros kilmės jis nesieja su biologine žmogaus prigimtimi arba paveldimumu, geografija ar gamtine aplinka, fiziologija ar biochemija. Jo priešpriešos yra pagrįstos, sugebėjimas formuluoti taiklius apibūdinimus tikriausiai apsaugoja jį nuo perdėto vienodumo ar neaiškių bendrybių". "Vakarų saulėlydis" - tam tikros teritorijos ir laiko reiškinys, filosofiškai apimantis "visus didžiuosius būties klausimus". Vakarų žūtis, jo nuomone, "reiškia ne ką nors daugiau kaip civilizacijos problemą. Čia atsiveria vienas iš pamatinių bet kokios ilgesnės istorijos klausimų. O kas yra civilizacija, kuri suprantama kaip kultūros organinė ir loginė seka, kaip kultūros pabaiga ir galas?" (p. 55).[...] Spenglerio "Vakarų saulėlydis" tapo viena įtakingiausių XX a. knygų, jo lyginamoji istorinė kultūros morfologija labai paveikė vėlesnę civilizacijos idėjų istoriją. Tai matyti iš N. Berdiajevo, J. Ortega y Gasseto, J. Huizinga'os,M. Heideggerio, A. Toynbee'o, P. Sorokino, A. Losevo,N. Konrado, M. Merleau-Ponty, L. Mumfordo, F. Braudelio, G. Bachelard'o, M. Foucault, H. Marcuse's, S. Huntingtono ir daugelio kitų civilizacijos tyrinėtojų veikalų. Vertindami lietuvių kalba tik ką išleistą veikalą nūdienos požiūriu galime drąsiai teigti, kad jis netgi praslinkus šimtmečiui neprarado savo aktualumo ir audrina pasineriančių į jo idėjų pasaulį žmonių vaizduotę. Skaitoma gimtąja kalba ši kupina daugybės gilių įžvalgų knyga ne tik praturtins lietuvių skaitytoją originalių minčių lobynu, tačiau ir padės giliau be eurocentrinės mitologijos pažvelgti į realią pasaulinės civilizacijos istoriją, kurioje Vakarų krikščioniškąjai civilizacijai iš tikrųjų priklauso kuklesnis vaidmuo nei daugelis tai įsivaizduoja. Ši knyga suvaidino milžinišką vaidmenį formuojant objektyvesnius europiečių požiūrius į realią civilizacijos istoriją. Reikia tikėtis, kad šios kupinos daugybės gilių įžvalgų knygos lietuvių kalba skaitytojas pasinerdamas į šią įtaigia kalba parašytą klasikinio grynumo tekstą patirs didžiulį atradimo,džiaugsmą.