Prekymiečiai ir turgūs Šiaulių krašte: XVI a. II pusė – XXI a. pr

LTVystantis miestams, miestiečių poreikiams tenkinti reikėjo įvairiausios paskirties prekių. Tarpusavyje konkuravo pirkliai, gatvės prekeiviai, amatininkai, turgūs ir mugės. Lietuvoje turgūs juridiškai įteisinti nuo XIII a. Tada atskiroms gyvenvietėms pradėtos teikti miesto teisės, o vėliau ir prekybinio pobūdžio privilegijos. XIV a. Lietuvoje jau buvo mugių. Prekyviečių ypač pagausėjo XV a. pabaigoje, kai didieji kunigaikščiai pradėjo leisti dvaruose ir miestuose steigti turgus, organizuoti muges. Suteikiant gyvenvietėms magdeburgines ar prekybines privilegijas, buvo nustatomos turgų ir mugių dienos. Turgūs paprastai vykdavo darbo dienomis, o mugės – per atlaidus [p. 35].

ENAs cities developed, goods for diverse purposes were needed to satisfy the needs of townspeople. The merchants, street traders, craftsmen, markets and fairs competed among themselves. The markets of Lithuania were legalized in the 13th century. Then the city rights and later trade-related privileges were granted to individual settlements. The fairs took place in Lithuania already in the 14th century. Their number increased especially at the end of the 15th century, when the Grand Dukes allowed to establish markets in manors and towns and to organize fairs. After granting Magdeburg rights or trade privileges, the days for markets and fairs had been set. Markets usually took place on weekdays and fairs during church festivals.