M. Katiliškio kūryba: tarp tradicijos ir modernizmo

LTStraipsnyje lietuvių literatūros klasiko Mariaus Katiliškio (1914–1980) kūryba yra pristatoma per tradicinės lietuvių prozos ir modernizmo sandūrą. Žemininkų lankininkų generacijos, į lietuvių literatūrą atėjusios jau išeivijoje, atstovų kūrybai būdingas maištas, nauja tematika bei stilistika. Rašytojo Mariaus Katiliškio kūryba gali būti skiriama į du etapus. Ankstyvojo laikotarpio kūryba (debiutinis novelių rinkinys Prasilenkimo valanda, novelių romanas Užuovėja, romanas Miškais ateina ruduo) atsiremia į lietuvių literatūros tradiciją, tačiau ją ir transformuoja. Šiuose kūriniuose su didele įtaiga kuriami ekspresyvūs netradiciniai charakteriai, gamtos vaizdiniai įgauna metaforinę prasmę. Daugelyje išeivijoje rašytų savo kūrinių rašytojas modernizuoja tradiciją: atsiranda netikėti sugretinimai, kūrinio pabaiga neturi aiškaus siužetinio epilogo, įgauna mįslės formą, yra simbolizuojama, paliekant skaitytojui ieškoti atsakymo, svarstyti, diskutuoti. Vėlyvojo etapo apsakymuose gamtos peizažą keičia nepatrauklaus, nemalonaus miesto aprašymai. Urbanizuoti vaizdiniai tik paryškina personažų vienatvę, tampa nevykusiu lietuviško peizažo pakaitalu. Katiliškis arba dramatizuoja išeiviškąją tikrovę, arba ją šaržuoja.

ENMarius Katiliškis’ prose is traditionally attributed to the rural Lithuanian prose. From the thematic point of view, the author extends Vaižgantas’, Vincas Krėvė’s and Antanas Vienuolis’ literary tradition. His creative distinctive signs can be regarded as a consistent narrative and abundant landscapes that relate to the storytelling event, spiritual state of the character or its conflict. However, in many his works written in emigration, the writer modernizes the tradition: there appear unexpected comparisons, the end of a work does not have a clear episode of the storyline, it takes on the form of a riddle, is symbolized, leaving the reader to seek answers, to consider, to discuss. The debut collection of short stories Prasilenkimo valanda (The Hour of Failure to Meet; 1948) shows the tragedy of leaving the homeland, constant confrontation with death, gaining universal expression. A collection of short stories Užuovėja (Shelter; 1952) strengthens the structure of the Lithuanian traditional narrative, but also transforms it. The book Apsakymai (Stories; 1975) and the novel Pirmadienis Emerald gatvėje (Monday in Emerald Street; published after the death of the author, in 1993) depict the life of Lithuanians in emigration, creating tension between the idyllic past in the homeland and the alien environment in which characters fail to adapt themselves. In Katiliškis’ works we can observe the principle of creativity, two different planes that combine in one work: the synthesis of realistic and symbolic beginnings, which Rimvydas Šilbajoris calls the binary structures. Arūnas Sverdiolas looks at the works of Katiliškis through the prism of the epic mythical and lyric Roman basics.