Komisja Edukacji Narodowej 1773-1794 : szkoły w Wydziale Litewskim
- Commission of National Education 1773-1794. Schools in the Lithuanian Department
- Tautinės edukacijos komisijos Lietuvos apygardos mokyklos
LTTautinės Edukacijos Komisija (TEK), kuri buvo įsteigta 1773 metais, pripažino, kad skubiai yra reikalinga nauja mokyklinė organizacija, kuri užpildytų tuštumą mokyklose po jėzuitų ordino panaikinimo. Ji teigė, kad naujosios mokyklos tikslas bus naujo piliečio, kuris mylės savo kraštą ir supras jo poreikius, auginimas. Taigi, apibrėžė žmogaus-piliečio ir patrioto išugdymo idealą. Pirmaisiais metais Komisija susitelkė į organizacinės struktūros įtvirtinimą bei švietimo programų parengimą. Tai buvo procesas, kuris prasidėjo skubių taisyklių įvedimu, o baigėsi Tautinės Edukacijos Komisijos nuostatų, skirtų akademiniam luomui ir mokykloms Respublikos kraštuose priėmimu 1783 metais. Pirmąjį administracinį padalijimą TEK patvirtino 1774 metų birželio 22 posėdyje. Tuo metu komisarai suorganizavo šešis departamentus, kuriais jie rūpinosi: Podolės, Braclavo, Kijevo ir Voluinės vaivadijas perėmė Adomas Kazimieras Čartoryskis (1734-1823), Didžiosios Lenkijos vaivadiją - Augustas Sulkovskis (1729-1786), Mazovijos vaivadiją - Andžejus Zamoyskis (1716— 1792), Lietuvą - Ignacas Masalskis (1727-1794) ir Joachimas Chreptavičius (1729-1812), Liublino ir Palenkės - Ignacas Potockis (1750-1809), Krokuvos, Sandomiero ir Płocko - Mykolas Poniatovskis (1736-1794). 1778 metais komisarai nustatė kitą teritorinį mokyklų padalijimą, kuris apėmė septynis mokyklinius departamentus. Jie buvo patikėti atskiriems komisarams, kurie, kaip ir anksčiau, turėti vykdyti tiesioginę jų globą.Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje patvirtinti du departamentai: Ignaco Masalskio, kuris vykdė mokyklų priežiūrą Vilniaus ir Trakų vaivadijose bei Žemaičių kunigaikštystėje, taip pat Joachimo Chreptavičiaus departamentas, kuris prižiūrėjo mokyklas Naugarduko, Lietuvos Brastos ir Minsko vaivadijose. Iki 1780 metų departamentuose veikė vaivadijų, pavietų bei parapijų mokyklos. 1781 metais, ryšium su mokyklinių įstatymų rengimu, TEK kraštą suskirstė į mokyklines apygardas. Planavo sukurti jų net šešiolika: devynias Karūnoje (Poznanės, Lenčycos, Varšuvos, Płocko, Krokuvos, Liublino, Lucko, Žytomiro, Kameneco) ir šešias Lietuvoje (Vilniaus, Kauno, Gardino, Bresto, Minsko ir Naugarduko) bei vieną atskirą Karūnos pijorų mokyklų apygardą. Vis dėlto šis padalijimas pasirodė nepatogus dėl didelio mokyklų išsisklaidymo, kuris ypač sunkus buvo vizitatoriams. Galutinis mokyklų administravimo įtvirtinimas įvyko 1783 metais, po Tautinės Edukacijos Komisijos Nuostatų išleidimo, kai balandį TEK pristatė Akademinių bendruomenių ir mokyklų Karūnoje lentelę, o gegužę - Akademinių bendruomenių ir mokyklų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lentelę. Tuomet kraštas tapo padalytas į dešimtį mokyklinių apygardų. Komisija nustatė šešias apygardas Karūnoje: Didžiosios Lenkijos, Mažosios Lenkijos, Mazovijos, Voluinės, Ukrainos, Pijorų ir keturias apygardas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje:Lietuvos, Naugarduko, Žemaitijos ir Polesės. Dabartinis veikalas aptaria Lietuvos apygardos veiklą, kurioje buvo šios mokyklos: Gardine, Balstogėje, Merkinėje, Lydoje, Vidžiuose, Vilniuje, Vyšniavoje, Pastovyse, Sčučine ir Valkaviske. Šioje mokyklų grupėje dvi mokyklos- Lydoje ir Ščučine - dar prieš Komisijos nustatymą, buvo pijorų mokyklos ir kaip pijoriškos tapo įjungtos į TEK mokyklų struktūrą, būtent prie Lietuvos apygardos.Tačiau 1776 metais pojėzuitinė mokykla Merkinėje buvo perduota dominikonams.Mokyklos priklausė trijų vaivadijų valdoms: Vilniaus (Lyda, Pastovys, Vidžiai, Vilnius, Vyšniava), Trakų (Balstogė, Gardinas, Merkinė, Ščučinas) ir Naugarduko (Valkaviskas). Lietuvos apygardos ribos neatitiko nei administracinio, nei diecezinio krašto padalijimo. Kuriant apygardą komisarai, ko gero, vadovavosi pirmųjų vizitatorių - Pranciškaus Bienkovskio ir Grigaliaus Piramovičiaus - pasiūlymais, mat jie 1782 metais lankė mokyklas. Tikėtina, jog lemiamas kriterijus buvo patogus privažiavimas, taip pat mokyklos nuotolis nuo didelio miesto, pvz.: Gardino, Minsko, Bresto ir Vilniaus. Iš šaltinių matyti, kad mokyklos nuotolis nuo Vilniaus ar Gardino neviršija 20 mylių, arba šiek tiek daugiau kaip 140 km. Labiausiai nutolę buvo Vidžiai (20 mylių nuo Vilniaus ir daugiau kaip 20 mylių nuo Gardino). Pagrindinį vaidmenį Lietuvos apygardoje vaidino Gardino mokykla, kuri tapo apygardine mokykla arba administravo visas žemesnes - paapygardines- mokyklas. Buvo ji šešiaklasė, kurioje mokslas truko septynerius metus, kadangi penktoji klasė buvo dvimetė. Mokyklai vadovavo rektorius kun. Juzefas Mučynskis (1729-1793), eksjėzuitas, ojoje dirbo šešetas mokytojų, pamokslininkas ir užsienio kalbų - prancūzų ir vokiečių - metrai.Paapygardines mokyklos buvo trijų klasių. Kiekviena klasė buvo dvimetė, todėl mokslas jose truko šešerius metus, arba metais trumpiau lyginant su apygardine Gardino mokykla. Joms vadovavo prorektoriai, o dirbo trejetas mokytojų, pamokslininkas ir kartais užsienio kalbų mokytojai. Tačiau pijorų ir dominikonų vadovaujamų mokyklų priekyje stovėjo prefektai. Be jaunimo lavinimo, paapygardinės mokyklos rūpinosi parapijinėmis mokyklomis. Vis dėlto žinios apie pastarąsias mokyklas dėl šaltinių šykštumo kuklios. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinė Edukacinė Komisija; Lietuvos apygardos mokyklos; Mokyklų administravimas; Mokymo procesas; 18 amžius; The Commission of National Education; The Lithuanian Department schools; School administration; Learning process; 18th century.
ENThe Commission of National Education (KEN), which was established in 1773, found it urgent to establish a new school organization that would fill the void left by the schools of the suppressed Jesuit Order. It set out to create a school that will aim to raise a new citizen who will love his country and understand its needs. It therefore outlined the ideal of raising a man-citizen and a patriot. In its first years of operation, the Commission focused on establishing the organizational structure and devising new syllabi for schools. This was a process that began with enacting ad hoc regulations and concluded with the adoption of the Ustawy Komisji Edukacji Narodowej dla Stanu Akademickiego i na szkoły w krajach Rzeczypospolitej przepisanych (English: The Commission of National Education’s Acts for the Academic Estate and the Schools of the Commonwealth) of 1783. The KEN confirmed its first administrative division at its session on 22 June1774. This was when the Commissioners set up six Departments under their authority: the Podole, Bratslav, Kyiv and Volhynia Provinces under the authority of Adam Kazimierz Czartoryski (1734-1823), the Provinces of Wielkopolska under August Sulkowski (1729-1786), the Mazowsze Province under Andrzej Zamoyski (1716-1792), Lithuania under Ignacy Massalski (1727-1794) and Joachim Chreptowicz (1729-1812), Lublin and Podlasie under Ignacy Potocki (1750-1809), and Kraków, Sandomierz and Płock under Michał Poniatowski (1736-1794). In 1778, the Commissioners adopted a new territorial division that consisted of seven school departments. They were subjected to the authority of individual Commissioners who, like their predecessors, were to exercise direct control over these departments.Two Departments were set up in the Grand Duchy of Lithuania: Ignacy Massalski exercised his supervision over schools in the Vilnius and Trakai Provinces and in the Žemaitija Principality, and Joachim Chreptowicz exercised his authority over schools in the Provinces of Nowogródek, Brest, and Minsk. Up till 1780 the Department was home to Province, county and parochial schools. In 1781, along with the new school legislation, the KEN divided the country into school Departments. It had. originally planned to create as many as sixteen Departments: nine in the Crown (Poznań, Łęczyca, Warsaw, Płock, Kraków, Lublin, Lutsk, Zhytomyr, Kamianets), six in Lithuania (Vilnius, Kaunas, Grodno, Brest, Minsk, and Nowogródek), as well as a separate Department of the Crown’s Piarist schools. This division however proved to be ineffective owing to the schools’ considerable distribution across the country, which was particularly acute for the school inspectors. In the end, the lay-out of the school administration was confirmed in 1783 following the adoption of the Commission of National Education Acts, when in April the KEN presented the Tabela zgromadzeń akademickich i szkól w Koronie (English: Table of Academic Assemblies and Schools in the Crown), and in May Tabela zgromadzeń akademickich i szkól w Wielkim Księstwie Litewskim (English: Table of Academic Assemblies and Schools in the Grand Duchy of Lithuania). The country was then divided into nine school Departments. The Commission established six Departments in the Crown: Wielkopolska, Małopolska, Mazowsze, Volhynia, Ukrainian, and the Piarist Departments, and four Departments in the Grand Duchy of Lithuania: Lithuanian, Nowogródek, Žemaitija, and Polesie.This study examines the functioning of the schools of the Lithuanian Department, which consisted of the following schools: in Grodno, Białystok, Merkinė, Lida, Vidzy, Vilnius, Vishnyeva, Pastavy, Szczuczyn, and Vawkavysk. Two of the schools in this group, the ones in Lida and Szczuczyn had, before the establishment of the Commission, been Piarist schools and as such they had been incorporated in the KEN's school structure, in the Lithuanian Department. In 1776, the post-Jestuit school in Merkinė was handed over to the Dominican Order. The schools were situated in three Provinces: Vilnius (Lida, Pastavy, Vidzy, Vilnius, and Vishnyeva), Trakai (Białystok, Grodno, Merkinė, Szczuczyn), and Nowogródek (Vawkavysk). The Lithuanian Department’s borders did not comply either with the country’s administrative division or the diocese division. In setting up the Department, the Commissioners were apparently led by suggestions of the first school inspectors, Franciszk Bieńkowski and Grzegorz Piramowicz, who had in 1782 visited the schools. It was probably due to the convenient access to the schools and the distances to the major towns, e.g. Grodno, Minsk, Brest and Vilnius. It follows from the sources that the distance from the school to Vilnius or Grodno did not exceed 20 miles, i.e. a little more than 140 km. The most distant school was the one situated in Vidzy (20 miles from Vilnius and more than 20 miles from Grodno). The Grodno school, which had the status of the Department school, i.e. it supervised all schools of a lower rank - the sub-Department schools, played a leading role in the Lithuanian Department. It was a six-class school with the studying period lasting seven years because the fifth class spanned two years. [...]. [From the publication]
