LTStraipsnyje tiriama fizinės ir vidinės migracijos patirčių sąveika keturiuose šiuolaikinės lietuvių ir britų paauglių literatūros kūriniuose. Analizė grindžiama Peterio L. Bergerio ir Thomaso Luckmanno (1966) socialinės tikrovės konstravimo teorija, Eriko H. Eriksono (1968) psichosocialinio vystymosi koncepcija ir Homi’io K. Bhabhos (1994) hibridinės tapatybės samprata. Tyrime nagrinėjama, kaip migracija, šeimos dezintegracija, kultūrinė atskirtis ir emocinis atitolimas veikia paauglių tapatybės raidą ir savivoką. Analizuojami šie kūriniai: Akvilinos Cicėnaitės „Kengūrų slėnio paslaptis“ (2014), Renatos Šerelytės „Rebekos salos“ (2014), Orlagh Collins „All the Invisible Things“ (2019) ir Nikki Sheehan „Goodnight, Boy“ (2017). Straipsnyje atskleidžiama, kad migracija šiuose tekstuose vaizduojama kaip kompleksiškas procesas, apimantis geografinį persikėlimą, psichologinę traumą ir vidinę transformaciją. Tapatybės ieškoma per simbolines erdves, santykį su reikšmingais kitais ir naratyvinę savirefleksiją. Šios analizės įžvalgos leidžia geriau suprasti, kaip literatūroje konstruojamos migracijos ir tapatybės patirtys. Raktažodžiai: migracija, paauglių literatūra, tapatybė, trauma, hibridiškumas.
ENThis article explores the interplay between physical and internal migration in four contemporary Lithuanian and British young adult novels. The analysis is grounded on Peter L. Berger and Thomas Luckmann’s (1966) theory of the social construction of reality, Erik H. Erikson’s (1968) model of psychosocial development, and Homi K. Bhabha’s (1994) concept of hybrid identity. The paper examines how adolescent characters experience migration not only as a geographical relocation, but also as an emotional and psychological transformation shaped by loss, social disconnection, and identity shifts. The selected texts, “Kengūrų slėnio paslaptis” (2014) by Akvilina Cicėnaitė, “Rebekos salos” (2014) by Renata Šerelytė, “All the Invisible Things” (2019) by Orlagh Collins, and “Goodnight, Boy” (2017) by Nikki Sheehan, reveal diverse patterns of belonging, trauma, and self-perception. Through symbolic spaces, disrupted family relations, and narrative self-expression, the protagonists negotiate hybrid identities in response to their cultural and emotional displacement. While the findings are limited to these specific texts, the study contributes to a deeper understanding of how young adult literature reflects the complex relationship between migration and identity formation. Keywords: migration, young adult literature, identity, trauma, hybridity.