Relating Levinas and Gadamer through Heidegger

LTEmmanuelis Levinas ir Hansas Georgas Gadameris susitikdavo fenomenologijos konferencijose, tačiau abu mažai domėjosi vienas kito darbais. Jų filosofinių idėjų lyginimas gali pasirodyti neproduktyvus, nes Gadamerio filosofinė hermeneutika įsišaknijusi baigtinumo filosofijoje, o Levino mąstymas – begalybės filosofijoje. Vis dėlto abiems mąstytojams Martino Heideggerio filosofija tapo atspirtimi formuojant savas filosofinių pažiūrų sistemas. Heideggeris buvo nuolatinis pašnekovas tiek Levinui, tiek Gadameriui. Abu mąstytojai Heideggerio filosofijai pateikė panašių kritinių pastabų, sutelkdami dėmesį į būties ir laiko temas. Straipsnyje siekiama parodyti, kokias temas Gadameris ir Levinas perėmė iš Heideggerio, o kokias atmetė. Darbe ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, ką Levinas Heideggerio filosofijoje vertina kritiškai. Tai suteikia pagrindą išplėtoti sistemingą Gadamerio ir Levino pažiūrų lyginamąją analizę. Vienas pagrindinių tokios analizės tikslų – atskleisti Levino filosofijos radikalumo šerdį, laiko ir kito veido apmąstymų originalumą. Levinas supranta, kad fenomenologijoje nieko nėra svarbiau už laikinumą, o Gadamerio filosofijoje būtent laikinumas įgalina suvokimą. Lyginamoji analizė atskleidžia, kad kai kuriais atvejais Levino ir Gadamerio pažiūros yra artimos, kai kuriais atvejais Levinas labiau priartėja prie Heideggerio nei Gadameris, o kai kuriais atvejais išryškėja radikalus Levino filosofijos skirtingumas.