Tradition and its disavowal: Levinas and hermeneutics

LTEtika – mokslas apie gėrį, įgyvendinamas per veiksmą – neatsiejama nuo politikos meno. Metafizika yra visa ką apimanti ontoteologija, o socialinis mokslas apima ir etiką, ir politiką. Socialinių mokslų pagrindas yra etinis ir politinis; jie susiję su gėriu, kurio siekia visi asmenys, ir gėriu, kurio gali pasiekti aukščiausi pareigūnai, spręsdami bendruomenės problemas. Vėlyvuose veikaluose Levinas sprendė etikos ir politikos dilemą, apmąstydamas ir filosofijos nepritaikomumą. Vis dėlto Levinas nesileido į tai, kas tradiciškai laikoma politika. Jis sėmėsi įkvėpimo iš Heideggerio Vakarų politinės metafizikos dekonstrukcijos, kurioje galime aptikti jo politiškumo sampratos užuomazgų. Būtent hermeneutikos srityje įvyko socialinio mokslo susidūrimas su metafizikos dekonstrukcija. Šio susidūrimo perspektyvoje nagrinėjama Levino prieiga, atskleidžianti, kad esminės etinės nuostatos negali būti pritaikytos politikoje. Levino filosofijos idėjų analizėje remiamasi į hermeneutinę filosofiją išplėtojusio Paulio Ricoeuro veikalus. Ricoeuras pateikė kritinių pastabų Levino filosofijai, taip pat įnešė reikšmingą indėlį į Gadamerio ir Habermaso diskusiją apie hermeneutikos ir kritinės teorijos santykį. Straipsnyje aptariamas Ricoeuro indėlis į tas diskusijas bei analizuojamas Levino hermeneutinės filosofijos ribų suvokimas. Apibendrinime nusakomas Levino įnašas į filosofinės hermeneutikos ir kritinės teorijos polemiką.