The Novelty of religion and the religiosity of substitution in Levinas and Agamben

LTApmąstydamas, ką reiškia etika, Emmanuelis Levinas transformuoja savo veikaluose kritikuojamą filosofijos tradiciją. Levino teiginys, kad etika kyla iš subjekto susidūrimo su kitu ir iš atsakomybės dėl Kito, vedančios į substituciją, lėmė nusigręžimą nuo tradicinės Vakarų filosofijos teorijos, sutelktos į subjektą ir jo įsipareigojimus. Vis dėlto nėra aišku, ką substitucija (kito išganymas) reiškė religinės prasmės aspektu. Kaip transcendentinio subjektyvumo inversija veikė kitas konceptualias formacijas? Žinoma, kad Levinas rėmėsi į religinius šaltinius, apibrėždamas etinės atsakomybės ir substitucijos sampratą. Atsižvelgiant į religines potekstes, verta tyrinėti, ką substitucija reiškia religinėje plotmėje, ir kaip Levinas apibrėžia religiją. Tačiau toks tyrimas būtų nevisavertis, jei jis neapimtų kitų filosofų požiūrio į substituciją. Todėl šiame darbe tyrinėjama religinė substitucijos reikšmė, apmąstant Levino ir Giorgio Agambeno požiūrius. Agambenas, kaip ir Levinas, remiasi į religines tradicijas (lotyniškosios krikščionybės ir judaizmo). Levinas ir Agambenas bando išplėsti įtvirtintos metafizikos ribas, nesiekiant pateikti kokių nors konkrečių įrodymų. Straipsnyje siekiama parodyti, kad abu mąstytojus suartina siekis apibrėžti dvasingumo prasmę, atmetant misticizmą; privilegijuodami etiką ir nusigręždami nuo metafizinio mąstymo, filosofai substituciją apibrėžia kaip etinę-religinę doktriną.