Communication matters: how do visitors interact with ethnographic open-air museums?

LTNors etnografinio muziejaus po atviru dangumi idėja nėra nauja, kol kas mažai yra žinoma apie lankytojo sąveiką su mišria muziejaus aplinka. Etnografiniai muziejai po atviru dangumi yra hibridinės erdvės, pasižyminčios bendromis lauko vietovių ir patalpų viduje įrengtų muziejų savybėmis. Remiantis Gibsono (1979) aplinkos galimybių (angl. affordances) teorija, straipsnyje nagrinėjama, kaip lankytojai sąveikauja su etnografinių muziejų po atviru dangumi hibridine erdve ir kokiu būdu šis sąveikavimas komunikacijos formuojamas. Analizė paremta Baltarusijos valstybinio liaudies architektūros ir buities muziejaus (Aziarco, Baltarusija) ir Lietuvos liaudies buities muziejaus (Rumšiškės, Lietuva) lankytojų kokybiniu tyrimu. Duomenys buvo surinkti naudojant dalyvaujamąjį stebėjimą ir pusiau struktūruotus interviu su šių vietovių lankytojais. Straipsnyje taikoma konstruktyvistinė prieiga, o etnografinis muziejus suvokiamas kaip laisvo pasirinkimo aplinka, kurioje elgsenos modeliai susieti su instituciniu kontekstu ir lankytojų gebėjimu suprasti informaciją, kuri apibrėžė galimybes ir apribojimus sąveikai su muziejaus erdve. Tyrimas atskleidžia, kaip kultūrinė komunikacija sukuria lankymo scenarijų įvairovę ir etnografinių muziejų po atviru dangumi kaip kultūros paveldo vietovės, gamtos parko ir pramogų vietos suvokimus. Tyrimo išvados galėtų būti aktualios kultūros strategijos kūrėjams ir komunikacijos specialistams formuojant etnografinių muziejų po atviru dangumi kultūrinę, rekreacinę ir edukacinę politiką.

ENThough the concept of an ethnographic open-air museum is not a new one, little is known about the interplay between a visitor and an amalgam museum setting. Ethnographic open-air museums are complex spaces with shared qualities of outdoor sites and indoor museums. Grounded in Gibson’s theory of affordances (1979), the article explores how visitors interact within and in relation to the hybrid space of ethnographic open-air museum and how communication shapes their interactions. The analysis is based on a qualitative study of visitors in the Belarusian State Museum of Folk Architecture and Rural Lifestyle (Aziartso, Belarus) and the Open-Air Museum of Lithuania (Rumšiškės, Lithuania). The data were collected using participatory observation and semistructured interviews with visitors. The article employs a constructivist approach and conceptualizes an ethnographic museum as a free-choice environment, where behavior patterns are linked to the institutional context and the visitors’ ability to perceive the information about the objects and environments that specified the possibilities and constraints for interacting with the museum’s space. The study reveals how cultural communication fosters the diversity of visiting scenarios and the perceptions of ethnographic open-air museums as cultural heritage sites, natural parks and stages for entertainment. The implications of this research could be relevant to cultural policymakers and communication specialists in designing the cultural, recreational and educational policies of museums.