Reflections on the metaphysical god after his demise: Heidegger and Levinas in dialogue

LTEmmanuelis Levinas kėlė klausimą, ar įmanoma kalbėti apie Dievą postmetafizinio mąstymo kontekste, ar ontoteologinis kalbėjimas apie dievybę yra vienintelis būdas aiškinti ir suprasti žodžio „Dievas“ reikšmę. Šie klausimai buvo iššūkis Heideggeriui, jo bedieviškai ontologijai ir bedieviškam mąstymui, kuris siekia peržengti ontoteologinę filosofinės metafizikos konstituciją. Atsakydamas į Heideggerio būties be Dievo sampratą, Levinas siūlo suvokti Dievą anapus būties. Straipsnyje atskleidžiami antagonistiniai Levino ir Heideggerio santykiai. Nagrinėjant Levino Dievo anapus būties prasmę, bandoma išsiaiškinti, kas jam buvo nepriimtina Heideggerio ontologijoje. Tai reikalauja giliau analizuoti tai, ką Heideggeris teigia apie būtį, ir koks jos santykis su dieviškumu. Nepaisant skirtingų žodynų, tarp dviejų mąstytojų užsimezgė įdomus dialogas, kuris rodo, kad jų mąstymo keliai nėra priešingi. Jų mąstyme yra svarbių skirtumų, tačiau abiems rūpėjo prasiskverbti į metafizinio mąstymo šerdį. Straipsnyje siekiama atskleisti ir priešingas pozicijas, ir konvergencijos taškus. Analizuojami keturi sąveikų aspektai: Heideggerio būtis ir Levino anapus būties samprata; Heideggerio ontoteologinio pobūdžio filosofijos istorijos kaip metafizikos kritika ir Levino filosofijos istorijos kaip totalizuojančios būties filosofijos kritika; Heideggerio bedieviškas būties mąstymas ir Levino bandymas rasti Dievo prasmę filosofiniame mąstyme apie būtį; Heideggerio etikos dekonstravimas ir Levino etikos kaip pirmosios filosofijos iškėlimas.