Vernacular solidarity: on Gilroy and Levinas

LTStraipsnyje analizuojamos neapykantos formos, susijusios su rasizmu ir antisemintizmu, iškeliant klausimus apie Levino idėjų aktualumą globaliame kontekste. Levino aptartos neapykantos ir antisemitizmo sąvokos skatina jo teorinius konceptus apmąstyti ne tik Vakarų kultūros, bet ir pasauliniame kontekste. Filosofo įžvalgos apie rasizmą ir rasinį terorą, nukreiptos į Europos žydų likimą, gali būti pasitelkiamos apmąstyti visų civilizacijos paraštėse esančių rasių likimą. Tai skatina svarstyti apie naują atsakomybės horizontą, kuriame susiduriame su nuogu veidu. Straipsnyje aptariamos šio naujo atsakomybės horizonto galimybės ir Levino įžvalgos, į dialogą įtraukiant britų istoriką Paulį Gilroy. Plėtodamas diasporos tyrimus, Gilsroy parašė knygą „Juodasis Atlantas“, kurioje apmąstė Levino kančios, kūno, pažeidžiamumo, teisingumo sąvokas. Gilroy pasirėmė levinišku modeliu, aptardamas rasės, kančios, teisingumo ir solidarumo sampratas. Kosmopolitinį ir vietinį rasizmo patirties ir solidarumo kontekstą Gilroy tiesiogiai sieja su etikos ir politikos prasme. Remiantis Gilroy veikalu, straipsnyje siekiama atskleisti, kokiu aspektu leviniškas mąstymas yra aktualus XXI amžiuje, kuris susiduria su atsakomybės peripetijoms. Mus persekioja rasizmo šešėliai. Levino tekstuose susiduriame su provincialumu, tačiau jo mąstymas yra aktualus, siekiant išsklaidyti po pasaulį sklandančius rasizmo vaiduoklius.