Ethics in the absence of reference: Levinas and the (aesthetic) value of diversity

LTStraipsnyje plėtojama lyginamoji iš Karibų jūros salos kilusio rašytojo Édouard’o Glissant’o ir filosofo Emmanuelio Levino idėjų analizė, sutelkta į rasės sąvoką. Tautologinė rasinio skirtumo sąvoka pasitelkiama išskleisti dviejų autorių mąstyseną. Rasė įsišaknijusi gamtoje ir biotikrovėje kur kas labiau nei kultūra, kalba ar tautybė, tai – kategorija, kuri tapo gyvenimo arba mirties (genocido ar rasinio persekiojimo) klausimu. Straipsnyje nagrinėjamas poetinis ir etinis požiūris į žmonijos įvairovę. Abu nagrinėjami autoriai atsisako nuorodų, kurios kliudo tarpkultūriniam ir daugialypiam dialogui. Jų darbuose atveriamos skirtingos perspektyvos, kaip atmesti ar peržengti mąstymą, kuriuo grindžiama žmonijos priespauda. Glissant’as teigiamai vertina tai, kad šiuolaikiniame daugiakultūriame pasaulyje prie žmogaus vis sudėtingiau prikabinti etiketę, kurioje nurodyta tik viena kultūra, kalba, tauta ar kilmės vieta. Jo požiūriu, tai suteikia mažesnę tikimybę žmogų viktimizuoti (jo tapatumą susiejant su specifine kultūra ar vieta). Levinas vertina kultūrinius skirtumus nutrinančią prieigą, kuri suteikia galimybę atpažinti žmogaus veidą kaip nuogą, nedarant jokių nuorodų į skirtingumus pabrėžiančias sistemas. Glissant’o poetikoje neutralizuojamos nuorodos, atsisakoma referencinių funkcijų, klasifikuojančio požiūrio. Levino etika nepaiso jokių determinacijų, pabrėždama žmonių susitikimą akis į akį. Nepaisant kai kurių skirtumų, abu autoriai etiką supranta kaip tapatybinių refleksų ir žmonijos klasifikacinių režimų įveiką.