Beyond Haverut: toward an interfaith hermeneutics
LTTęsdamas žydišką tradiciją, Levinas teigia, kad šventraščių prasmę galima atskleisti tik kartu su partneriu ar draugu. Šventraščio prasmė peržengia individualų subjektyvumą ir yra prieinama tik subjektų bendruomenei. Hebrajų šventraščių prasmę galima atverti tik remiantis pliuralistiniu požiūriu. Nors tokiam požiūriui būdinga tam tikra hermeneutinė laisvė, Levino įsitikinimu, prasmę turi aiškinti žydų bendruomenė, kad neatsirastų klaidingų interpretacijų ir tekstų iškraipymų. Nors Levino rūpestis saugoti teksto sąryšį su tradicija yra suprantamas, tačiau straipsnyje keliamas klausimas, ar teksto įtvirtinimas tradicijoje nekelia kitų rizikų. Levinas pripažįsta tas rizikas ir siūlo išplėsti hermeneutinį ratą už elitinio žinovų rato ribų, kad būtų įtrauktas Kitas, ir kad būtų išvengta teksto pavertimo dogma. Vis dėlto jis teigia, kad tie „kiti“ turi būti žydų bendruomenės atstovai. Straipsnio autorius pateikia kitokį požiūrį. Jis siūlo įtraukti į hermeneutinį veiksmą ne tik žydų bendruomenės atstovus. Siekiant autentiško pliuralizmo, vertėtų išplėsti žydų tradicijoje susiformavusį Haverut principą. Tokiu būdu gali kilti problemų dėl šventraščio tekstų klaidingų interpretacijų, tačiau straipsnyje pateikiami siūlymai, kaip galima išspręsti tas problemas, nutiesiant kelią į hebrajų šventraščių hermeneutiką. Apibendrinime teigiama, kad šis kelias yra rizikingas, nes su tekstu grumiamasi ne tik skirtingi subjektai, bet ir skirtingos bendruomenės.
