Tėvynės vaizdinys Antano Vaičiulaičio laiškuose

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTTėvynės, gimtojo krašto, lietuvių tautos, gimtųjų namų refleksija – viena svarbiausių Antano Vaičiulaičio kūryboje ir asmeninėje korespondencijoje. 1924–1992 m. rašytuose laiškuose („Laiškai. Rinktinė“ 2013) atsiskleidžia kūrybinė būtis, itin glaudžiai susijusi su Lietuvos vaizdinio formavimusi, jo įkūnijimu ir tėviškės atminties saugojimu. Tėvynės vaizdinys itin dažnai perteikiamas prarastojo rojaus simbolika, lydimas tragiškos atomazgos nuojautų. Tėvynės kaip rojaus konstruktas ėmė kurtis dar rašytojo vaikystėje, kuri laiškuose vaizduojama kaip mitinis Edenas. Per motiną, namų ir aplinkinės gamtos erdvę formavosi tėvynės kaip tvirtovės metafora. Lygindamas tėvynę su mylima motina, Antanas Vaičiulaitis perteikė Lietuvos okupacijos sukeltą didžiulį skausmą. Tėvynės-rojaus vaizdinys laiškuose taip pat siejamas su vaikystės ir šeimos šventumo bei patriotiniais idealais, tikėjimu, prarasties ir sugrįžimo motyvais, perteikiamais medžio ir paukščio simbolika. Rašytojo korespondencijoje per asmeninį kontekstą, sudėtingas emocines būsenas atsiskleidžia kultūrinė tautos atmintis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Vaičiulaitis; Laiškas; Tėvynė; Vaizdinys; Simbolis; Antanas Vaičiulaitis; Letter; Homeland; Image; Symbol.

ENThe reflection of the homeland, the Lithuanian nation, the native land is very important in Antanas Vaičiulaitis’ creative work and personal correspondence. Letters, written 1924–1992 reveal a creative being, closely related to the formation of the image of Lithuania, its embodiment and the preservation of the memory of the motherland. The image of the homeland is often conveyed by the symbolism of a lost paradise, accompanied by the feelings of a tragic denouement. The construct of homeland as a paradise began to emerge in the writer’s early childhood, in letters it is portrayed as a mythical Eden. Through the mother, the space of home and the nature surrounding it, the metaphor of the motherland-fortress was formed. By comparing the homeland with his beloved mother, Antanas Vaičiulaitis conveyed the great pain, caused by the Lithuanian occupation. The letters’ image of homeland-paradise is associated with the ideals of patriotism, holiness of childhood and family, faith and also motives of loss and return, conveyed by the symbols of the tree and the bird. In the writer’s correspondence, through the personal context, complex emotional states reveal the cultural memory of the nation. [From the publication]

• Egodokumentų tyrimai : ištakos, metodai, perspektyvos / Vytautas Berenis. Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI-XX amžiuje / sudarytojas Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 13-26.
• Intymumas Antano Vaičiulaičio laiškuose žmonai Joanai Abramikaitei / Neringa Klišienė. Teksto slėpiniai. 2016, Nr. 18, p. 20-37.
• Laiškai : rinktinė / Antanas Vaičiulaitis ; [parengė Ilona Čiužauskaitė, Ernesta Juknytė, Neringa Klišienė]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. 958 p.
• Medžio simbolika Antano Vaičiulaičio novelėse / Gabija Bankauskaitė-Sereikienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 13, p. 158-171.
• Prarastojo rojaus mitas Antano Škėmos apysakoje "Saulėtos dienos" / Loreta Mačianskaitė. Žmogus ir žodis. 2009, 2, p. 51-59.
• Rūpesčiai dėl literatūros Antano Vaičiulaičio laiškuose Alfonsui Nykai-Niliūnui / Ilona Čiužauskaitė. Acta litteraria comparativa. 2015, Vol. 7, p. 120-129.
• Šatrijos Raganos egodokumentų sąsajos: laiškai ir atsiminimai / Gabija Bankauskaitė-Sereikienė, Karolina Statkevičiūtė. Acta litteraria comparativa. 2015, Vol. 7, p. 184-199.