Eros and justice: the erotic origin of society

LTLevino filosofijoje skaitytoją neretai glumina minties perėjimas iš etinės į politinę plotmę. Etinis santykis susijęs su susidūrimu akis į akį; jis pasižymi nelygybe ir išskirtinumu. Tame santykyje Kitas yra pirmas, o aš esu antras. Kitas mane įpareigoja, tačiau aš neįpareigoju Kito. Toks susidūrimas akis į akį taip pat siejasi su Dievo idėja. Santykis vienas su Kitu nepalieka vietos visuotiniam įsipareigojimui. Politiką apibūdina lygybės ir universalumo idėjos. Nuo Apšvietos epochos politikos idealas buvo teisingumas, kuris nepaiso asmens pagarbos; politikos pagrindas – visiems vienodas teisingumas. Straipsnyje keliami klausimai: kaip Levinas pereina iš etikos į politiką? Ar Levinas atskleidžia tarp jų esančią sąsają? Atsakymai į šiuos klausimus skatina atkreipti dėmesį į trečiąjį asmenį – į tai, kad kiekviename iš mūsų yra daugybė Kitų. Kiekvienas iš tų Kitų yra unikalus ir nepalyginamas. Trečiojo asmens įvedimas įpareigoja racionalizuoti savo atsakymus Kitų akivaizdoje, atsižvelgiant į kiekvieno Kito unikalumą ir pripažįstant jų lygybės principą. Sudėtingumas kyla, kai lygybės principui pradedami taikyti visuotiniai standartai, kurie nuasmenina ir ignoruoja unikalumą. Toks unikalumo eliminavimas reiškia etiškumo eliminavimą. Todėl iškyla aktualus klausimas, kaip pereiti iš etikos į politikos plotmę, nepaneigiant kito unikalumo. Levino atsakymai deda reikšmingą indėlį į politiškumo suvokimą.