Senosios medžio skulptūros tęsėjai: šių dienų Telšių apskrities meistrai

LTŽemaitija nuo seno turėjo savas medžio skulptūros kūrimo tradicijas. Dauguma XIX amžiuje kūrusių meistrų buvo iš prigimties talentu apdovanoti savamoksliai, įkvėpimo sėmęsi iš tikėjimo, bažnytinės dailės, dažnai patys tapdami bažnytinės dailės kūrėjais. Šiais laikais meistrai paprastai jau gilinasi į meno istoriją ir ikonografiją. Vieni stengiasi tęsti senųjų meistrų tradicijas, mėgina jais sekti, net atkartoti jų darbo procesą naudodami paprasčiausius įrankius. Kiti imasi modernios stilistikos ir raiškos formų. Tobulesni ir įvairesni įrankiai palengvina darbą. Kūrybos procesas pagreitėja, tačiau dažnai tokių darbų vidinė energija silpnesnė. Žymesni Žemaitijos liaudies meistrai, dievdirbiai, sėkmingai tęsiantys senosios skulptūros tradicijas, gyvena ir kuria Telšių ir Plungės rajonuose. Dauguma iš jų gimė tarpukario Lietuvoje, kiti jau sovietmečiu, mokėsi amatų mokyklose, drožti pradėjo sovietiniu laikotarpiu, kai visos gyvenimo sritys buvo ideologizuotos. Todėl buvo priversti kurti pagal "naujas taisykles", kurias diktavo naujoji santvarka. Buvo kuriamos šokėjų, dainininkų, darbininkų, mitologinių personažų skulptūros.Šventųjų skulptūros parodose nebūdavo eksponuojamos. Daugumos liaudies meistrų kūrybos pobūdis pasikeitė atkūrus nepriklausomybę. Meistrai vis labiau ėmė domėtis senųjų dievdirbių kūriniais, ieškoti įkvėpimo šaltinių tradicinėje žemaičių skulptūroje. Liaudies meistrai yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Meistrų pavardės ir jų darbai tampa vis plačiau žinomi ir pelno pripažinimą bei įvertinimą įvairiuose konkursuose. Ne vienas Žemaitijos meistras įvertintas garbingu Lietuvos tautodailininkų apdovanojimu - "aukso vainiku" [p. 93].

ENIt has been a long time since craftsmen of Žemaitija were maintaining traditions of wooden sculpture that were distinctive in this particular region. The majority of wood carvers of the 19th century were largely self-taught and highly gifted persons who were searching inspiration in sacred art and for some reason or another became creators of religious art. Today’s craftsmen delve into the history of art and iconography. Some craftsmen continue the traditions of their predecessors, while others become their successors seeking to emulate the creative process of their predecessors with simple carving tools. A small number of craftsmen employ modern forms of art techniques. Sophisticated and multifunctional tools facilitate work. In addition, they speed up the creative process; however, those works of art do not burst with energy abounds. The acknowledged craftsmen of Žemaitija, "god carvers", who successfully continue the traditions of their predecessors, live in the districts of Telšiai and Plungė. The majority of them were born in the Inter-war Period, others - in the Soviet era; they attended the Craft School and their carving career started in the Soviet era when all spheres of life were under ideological oppression. Therefore, they were forced to create according to the "newly established rules" imposed by the new regime. The most popular characters of sculptures were singers, dancers, workers and mythological personages. The statues of saints were not displayed at exhibitions. The creative style of most folk craftsmen has changed after the Restoration of Independence. Craftsmen became increasingly interested in the works of god carvers of the old times and were searching for inspiration in the traditional sculpture of Žemaitija sculptors.Folk craftsmen are the members of the Lithuanian Folk Artists’ Union and the participants of numerous exhibitions held in Lithuania and abroad. The names of craftsmen are gaining popularity, while their craft works are becoming widely known and acknowledged in various art contests.