LTNagrinėjama Rusijos žuvivaisos ir žvejybos imperatoriškosios draugijos Vilniaus skyriaus veikla 1900–1915 m. Pagrindą tyrimui sudarė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma skyriaus medžiaga. Rusijoje draugija buvo įkurta 1881 m. Jos tikslas – tirti žuvų ūkio padėtį, žuvų išteklių apsauga, su tuo susijusi švietimo ir naujoviškų žuvivaisos būdų populiarinimo veikla. Tuo užsiėmė ir Vilniaus skyrius, įkurtas vilniečių žvejybos ir žuvų ūkio entuziastų dėka. Iniciatyvą palaikė Vilniaus generalgubernatorius, o 1900 m. gegužės 20 d. skyrių Vilniuje leido steigti Rusijos žemės ūkio ir valstybinių žemių ministras, patvirtinęs draugijos statutą. Pagal jį buvo numatytos keturios narių kategorijos: garbės, iki gyvos galvos, tikrieji nariai ir nariai korespondentai. Skyriaus narių skaičius pirmaisiais penkiais metais augo. 1903 m. skyrius turėjo 126 narius, 1904 m. – 135. Vėliau augti nustojo ir net ėmė mažėti. Pavyzdžiui, 1909 m. sausio 1 d. buvo 85 nariai (garbės narių 14, narių iki gyvos galvos – 6, tikrųjų – 55, korespondentų – 10). Pagal išlikusią medžiagą pateikiama daug Vilniaus skyriaus narių pavardžių. Pagal tautybę jie buvo lenkai, rusai, lietuviai, vokiečiai. Tarp tikrųjų narių vyravo lenkai. Iš lietuvių galima paminėti 3 brolius Vileišius, Donatą Malinauską, Povilą Matulionį ir kt. Garbės nariai daugiausiai buvo rusai, sutinkamai su tuometine tradicija į jų sąrašą įrašant aukšto rango valdininkus. Korespondentais buvo keletas žymių rusų mokslininkų, susijusių su ichtiologija. Vilniaus skyriaus atskiri nariai daug prisidėjo prie žuvų tyrimo.