LT1805 m. Kremenece buvo atidaryta Volynės gimnazija, 1819 m. pavadinta Volynės licėjumi. Jos dėka Kremenecas, nors buvo tik pavieto centras, iš palyginus nedidelio apsnūdusio miesto tapo švietimo ir kultūros centru, savo įtaka paveikusiu net ir aplinkines gubernijas – Podolės ir Kijevo. Volynės licėjus tapo pusiau aukštąja mokykla, tačiau siekiai tapti dar aukštesnio lygio institucija – universitetu realizuoti nebuvo. Straipsnyje nagrinėjama ne tiek pačio Kremeneco licėjaus 25 metų veikla XIX a. (1805–1831 m.), pasižymėjusi ypatinga pozicija lenkų kultūros ir švietimo istorijoje, kiek šio licėjaus vaidmuo XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais Volynės kultūriniame ir socialiniame gyvenime. Remtasi ankstesniais istorikų darbais, amžininkų atsiminimais, epistoliariniu palikimu, archyviniais šaltiniais Lenkijoje ir Ukrainoje. Atskleidžiami motyvai, kurie lėmė gimnazijos Kremenece įkūrimą, ypatingą jos aurą ir socialinę kultūrinę aplinką, pritraukusią jaunimą iš platesnio regiono. Nors pažymima moksleivių savišvietos literatūrinių ratelių reikšmė, tačiau daugiau dėmesio skiriama mieste rengtų balių ir priėmimų, šokių, koncertų, teatro spektaklių, karnavalų, užgavėnių ir kitų švenčių renginių aprašymui. Tai yra tiems dalykams, kurie realiai vykdavo už gimnazijos / licėjaus sienų. Po sukilimo prieš Rusiją licėjus Kremenece buvo uždarytas, o jo geriausios mokymo pajėgos išvyko dirbti į 1834 m. įsteigtą Šv. Vladimiro imperatoriškąjį universitetą Kijeve. Tarpukario laikotarpiu, kai Kremenecas priklausė Lenkijai, Kremeneco licėjus 1920 m. buvo atkurtas ir veikė iki 1939 m. rugsėjo.