Podróże Palemona i jego synów po Litwie

LTIstorijos koncepcija, išvedanti lietuvius iš senovės romėnų, atsirado XVI a. pradžioje lietuvių-rusėnų metraščiuose, kurių trečiasis sąvadas, pilniausia versija, yra žinoma kaip Bychovco kronika. Senosios Lietuvos vizija iš metraščių legendinės dalies, išplėtota Motiejaus Strijkovskio plunksnos ir kitų istorikų, amžiais veikė LDK šlėktos vaizduotę, o su laiku tapo šiuolaikinės lietuvių tautos istorinės sąmonės elementu, suvokiant jo legendinį įvaizdį. Metraščių legendinė dalis yra įėjusi ir į baltarusių kultūrinį palikimą, taip pat užima stabilią vietą lenkų kultūroje. Prisiminkime kad ir Adomo Mickevičiaus poezijos atskiras vietas. Istorijos moksle jau nuo seno Lietuvos metraščių legendinė dalis yra nagrinėjama. Straipsnyje grįžtama prie tolesnio šios problematikos plėtojimo, apžvelgiant ankstesnes interpretacijas ir bandant papildomai jas toliau interpretuoti ar perinterpretuoti, aiškinantis geografinius atskirų vietovių ir hidronimų paminėjimus Lietuvos metraščiuose, aprašančiuose seniausią krašto istoriją. Žiūrima kaip metraštiniai duomenys atitiko faktinę dalykų padėtį, kokį senosios Lietuvos kraštovaizdį piešė senovės metraštininkai. Jei Vilniaus ir Trakų paminėjimai yra savaime suprantami, tai mažesniųjų vietovių, tokių kaip Alšėnai, Ašmena paminėjimai gali būti siejami su Bychovco kronikoje iškeltomis didikų giminėmis. Didesnio dėmesio straipsnyje nusipelnė Kuršmarių, Nemuno ir jo deltos atšakų, Dubysos, Juros, Nevėžio, Šventosios, Širvintos upių, Speros ežero hidronimų vartojimas. Iš miestų – Jurbarkas, Kaunas, Vilnius, Kernavė. O iš regionų – Žemaitija.